Knyga: Pierre Szalowski "Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją"

Pierre Szalowski. „Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją“. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2012.

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Kanadiečių rašytojo Pierre Szalowski knygą Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją (pranc. Le froid modifie la trajectoire des poissons) ilgai man nedavė ramybės. Vos tik išleista knyga šiuo fantastišku pavadinimu jau traukė akį, bet vis baiminausi, kad knyga bus paviršutiniška. Pamažu knygynuose kaina vis krito, tačiau jos vis neėmiau, tarsi grumčiausi su kažkokiais stereotipais, kol galiausiai įsimečiau prieš keletą savaičių į pirkinių maišelį už eurą su centais, pagalvojau, kad pigiau jau tikrai niekur neberasiu.

Kas slepiasi po tokiu puikiu knygos pavadinimu? Ogi knyga, kuri prieinama plačiosioms masėms. Romaną praktiškai suskaičiau važiuodamas ekspresu ir galiu pasakyti, kad beveik kišeninio formato knyga kuo puikiausiai ir lengviausiai skaitosi kelionėje. Ir ne tik kelionėje, bet ir prie kokio ežero, jūros ar netgi užmiestyje, tėvų sodyboje. Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją iš esmės pramoginio turinio ir raiškos knyga, kuri nepasiūlo nieko daugiau tik idilišką istoriją be didesnės gelmės. 

Romanas absoliučiai kinematografiškas, netgi galima labai lengvai įsivaizduoti holivudinį lengvo turinio filmą su jau gana seniai išbandyta siužetinių linijų kompozicija. Galima sveikinti autorių už optimizmą ir norą suteikti skaitytojui pozityvumo ir šviesos. Visgi knyga, kad ir kokia ji lengva ir bandanti aprėpti įsisenėjusias visuomenės nepakantumo temas, rašytojui gelmės pasiekti nepavyko. Pagrindinis veikėjas – vienuolikmetis berniukas, kuris pripažįsta, kad nebetiki Kalėdų Seneliu ir staiga su tikėjimo praradimu ima byrėti jo tėvų santykiai, tik paviršiumi atskleidžia skyrybų traumų atmosferą, dažniausiai vaikiškais potėpiais. Monrealio kaimynystėje projektuojamos analogiškos istorijos – veikėjai ties prarajomis, grumiasi su senomis savo problemomis – praradimais, kurie persekioja ilgus metus, vienatve, paleistuvyste, homofobija, rasizmu. Išplėtotos trys-keturios siužetinės linijos, kurias suveda stichija, sujungdami žydus, gėjus, prostitutes, policininkus ir mokslininkus į vieną bendruomenę vardan išgyvenimo.

 Rašytojas Pierre Szalowski.

Būtent stichija – siaubingas plikledis verčia herojus „judėti“ kitaip ir suvienija juos bendram tikslui. Tai iš esmės pakeičia jų gyvenimą, todėl primena lengvą ir gana banaloką holivudinį filmą apie Kalėdas, kai pabaigoje visi apsikeičia dovanėlėmis ir viskas pasibaigia kaip pasakoje. Nepaisant gana aiškios kūrinio fabulos, kuri aiškiai brėžia veikėjų likimus ir atomazgą dar knygai nė neįpusėjus, romane esama ir gana įdomių dalykų. Visų pirma pačių žuvyčių metafora, kuri taip aiškiai siejama su klimatu ir žmonių pasauliu, kad visi matematiniai ruso Borisovo paskaičiavimai tėra tik analogiška projekcija. 

Romaną vertusi Eglė Juciūnaitė tikriausiai kruopšti, kadangi tokia nesudėtinga knyga, bet kiekvieną pasviru šriftu išsireiškimą stengiasi paaiškinti išnašose. Labai apsidžiaugiau, kad pagaliau žodis „sumuštinis“ pakeistas „suvožtiniu“ – kiek netikėta, bet vis tiek smagu, kad paisoma kalbos kultūros normų. Kitą vertus, ar vertėjo dainininkus Sonny ir Cher versti kaip Soni ir Šer?

Žinoma, knyga nors ir „siužetiška“, tačiau aiškiai po pozityvumo pamatais jaučiamas autoriaus intencijos auklėti skaitytoją. Apskritai drįsčiau teikti, kad knyga drąsiai tinka paauglių literatūros kategorijai, todėl gurmanai, besidairantys įdomių skaitinių, kažin, ar šiame romane ras tai, kas juos sudomintų. Man asmeniškai, tai viena „prėskiausių“ pastaruoju metu skaitytų knygų – nuspėjama, popsiška, lengva (kas, aišku, lyg ir gerai), nesukelianti didesnių sukrėtimų ar susimąstymų, tiesiog tokia knyga yra beatodairiškai pasmerkta pasimiršti, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

Jūsų Maištinga Siela