Sveiki,
Grįžtu prie nepriklausomo
rimto kino ir peržvelgiu dar nematytus „Kino pavasario“ filmus. Šįkart teko
pamatyti Gojos apdovanojimams nominuotą ispanų režisierės Paula Ortiz filmą „Nuotaka“ (ispan. La Novia) (2015), kuri vienus lietuvius labai sužavėjo, o kitus
labai nuvylė. Tiesą sakant, nieko šios režisierės nesu matęs, tačiau tas, kas
„prisikasa“ iki Gojos, man visada rūpi ir smalsu sužiūrėti, juolab, kad labai
mėgstu ispanų kiną.
„Nuosaka“ iš esmės siužetu
yra banaliausia, ką esu paskutiniu metu matęs – siužetas absoliučiai primena
„Telemunda presenta“ studijos Lotynų Amerikos muilo operą – meilės trikampio
formulė, du vyrai dėl vienos moters suremia pečius. Sakyčiau, nuobodu ir net
pats velnias nenuvarytų žiūrėti tokio šlamšto, bet... Bet! Filmas unikalus savo
ypatinga estetine raiška. Labai gražiai nufilmuotas, operatoriaus dėmesys
subtilumui, aistrai, pagrindinės veikėjos akims ir jos emocijoms. Gal kai kam
pasirodys filmas pernelyg emocionaliai perspaustas, o vaizdai pernelyg
poetiški, tačiau, bent man, jie labai patiko. Nuostabaus grožio aktorė Inma
Cuesta sukūrė stulbinamą veikėją, pilną kančios ir pasimetimo. Gražus apšvietimas,
dėmesys judesiui ir garso takeliui kelia apskritai pasigėrėjimo jausmą.
Vis galvoju, ar gali būti
geras filmas be gero siužeto? Tikriausiai „Nuotaka“ tikrai nėra šedevras,
tačiau retai raiškos priemonės ištraukia filmą iš purvyno. Dejuojantiems, kad
filmas pernelyg dvelkia muilo opera, reikia priminti, kad pjesė parašyta paties
F. G. Lorcos XX a. pirmoje pusėje, todėl nereiktų pernelyg peikti aistringų
pliūpsnių. Kad ir kiek besurasčiau visai pagrįstų priekabių juostai, ji vis
tiek man labai patiko, todėl rekomenduoju kino gurmanams (ir ne tik) patiems „pasimėginti“,
net neabejoju, kad iš būrio žiūrovų irgi atsiras įvairiausių nuomonių. Bet kokiu
atveju, filmas nėra prastas, labiau, manau, lems šiaip „skonio reikalas“.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Nuoroda į „Kino pavasario“
puslapį: ČIA
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą