Serialas: "Sostų karai" (Sostų žaidimas) / "Game of Thrones" (4 sezonas)

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Štai ir atėjo diena, kai sužiūrėjau ketvirtąjį „Sostų karų“ dar kai kur verčiamo kaip „Sostų žaidimas“ (angl. Game of Thrones) sezoną. Išties 10 serijų nėra jau tiek ir daug, kai serialas įtraukia ir nebepaleidžia. Net to staigiai suryto laiko negaila, tad skubu greit pasidalyti šio sezono įspūdžiais.

Ir ką aš vėl galiu pasakyti? Šiame sezone visko daugiau, greičiau, įdomiau, efektyviau! Šiame sezone kaip niekad daug batalinių kovų, taigi ir veiksmo. Vien praktiškai devintoji serija be pertrūkio skirta Šiaurės sienos kovai, todėl veiksmo mėgėjams tai tikra puota. Iš tikrųjų net nebesuskaičiavau, kiek žmonių mirė šiame sezone, bet tai ir tikriausiai nesvarbu: Skalikas, karalienė, žindusi dešimtmetį, karalius Džefris ir dar daug kitų personų, kurie tik ką buvo spėję atsirasti kaip nauji personažai ir tokie įdomūs, kad jų pasitraukimas, nespėjus parodyti, ką jie iš tikrųjų sugeba, kaip antai tas brunetas kovęsis už Neūžaugą ir per savo sentimentalumą netikėtai pralaimėjęs kovą.

Iš esmės šiame sezone Neūžaugos padėtis įdomi ir įtempta, jis kaltinamas sūnėno (taigi ir karaliaus) nužudimu. (Ak, pagaliau nudaigojo tą Džefrį!), kas, aišku, sukėlė ištisą virtinę įvykių – karalienė pasakė tėvui, kad ji myli savo brolį dvynį ir t. t. Išties Neūžaugos personažas, kad išsisuks nuo mirties bausmės, buvo lyg ir savaime suprantama, juk šitoks puikus personažas, tačiau, kad jis taip puikiai susidoros sezono pabaigoje su intrigantais, net nesitikėjau. Jau beveik tampa aišku, kad Starkų giminei pabirus po septynias karalystes nelemta susikirsti dar ilgai, nes vos tik seserys (Arija ir Sansa) priartėja arba luošys su Džonu Sniegu, tuoj kas nors perbėga per kelią ir jie nepasimato. Tai iš esmės truputi lyg ir erzina, nes sukuria siužetiškai gumos tempimo įspūdį, bet sezone yra labai daug gerų atperkančių dalykų. Kokie jie?

Žinoma netikėtos mirtys, netgi labai svarbių personažų. Vis stipriau didėjantis didingo epo įspūdis – augantys drakonai, batalinės kovos, vis daugiau vaizdavimo mitinių būtybių (milžinai, baltieji klajūnai ir t. t.). Bet iš kitos pusės šiame sezone, bent jau man, žinomų personažų mirtys jau nebestebina, kad ir Džono Sniego merginos mirtis, kuri kažkodėl nesukėlė gailesčio, gal dėl to, kad ne nuo pirmojo sezono? Nežinau. Kol kas mano didžiausias dėmesys ir įdomumas tebėra Pietuose, kad ir kaip bebūtų stipriai akcentuojama Šiaurė, karalių intrigos man lyg ir labiau patinka, gal dėl pavojingai nedorų personažų? Juk šiaurėje viskas ir taip aišku: yra varnai-saugotojai, vadinasi, gerieji ir yra laukiniai, vadinasi, blogieji ir baigtas kriukis. 

 Karalius turėjo vesti Sansą Stark, o vedė vieną mano mėgstamiausių veikėjų - Mardžerę Tyrelę.

 Smagu.

 Kur aš jį mačiau? Pasirodo, tai aktorius iš serialo "Juodoji našlaitė".

 Kaip visada daug kančios ir smurto.

 Lordas smirdžius.

 Gražių merginų netrūksta.

 Naujas veikėjas, įdomus ir charizmatiškas, o tiek neilgai išbuvo gyvas...

 Arija kaip visados keliauja...

 Valio, Džefriui amen. 

 Akimirkai įsivaizduokime, kad jie vaidina šiais rūbais...

Drakonų motina šį sezoną atrodo šiek tiek pasyvi, praradusi ambicijas susigrąžinti geležinį sostą, bet kitų problemų jai netrūksta: išdavystė, naujos karalystės valdymas, bet didžiausias jai galvos skausmas yra kaip ant mielių augantys drakonai, kurie jau buvo taip „nucackinti“, kad pradeda nebeklausyti pačios Drakonų motinos, todėl galiu visai pagrįstai įtarti, kad ateityje drakonai jai gali pridaryti dar ir daug žalos, nei naudos. Vienas įdomiausių dalykų – baltieji klajūnai, prisikėlę numirėliai, kurie kažkaip atsirado šiaurės lygumose, bent jau tą galima įtarti, kai šie užpuolė kitų akimis regintį specialiųjų poreikių (!) turintį berniuką su „chėbryte“.  Kažkodėl neišvengiamai įtariu, kad drakonai susidurs su baltaisiais klajūnais, nors vėlgi siužetas nenuspėjamas, tikiuosi, kad knygos autorius turi paruošęs kur kas įdomesnių siužetinių gudrybių, nei galiu numatyti.

Ak, tiesa, toks personažas, kažkada buvęs lordas, dabar ponas Dvokas, išties įdomus. Į jį netgi sadistiškai įdomu žiūrėti, reiškia, kaip kankinimais paveiktas vyrukas ištikimai pajungtas žeminančiai tarnystei. Tokie personažai, kurie buvo pasiekę socialiniu atžvilgiu lubas ir staiga tapę prastesni už šunis yra ir tikriausiai bus dar ne vienas, ir tai žiūrovą išties džiugina ir linksmina. Štai Raudonoji moteris, žynė, šiame sezone atrodė be intrigos, na, išskyrus tai, kad naktis tamsi ir kupina pavojų, ir kad toliau manipuliuoja visais į sveikatą ir tuo mėgaujasi, nieko įdomesnio su ja neįvyko, bet... Bet kaip visada galima įtarti, kad laikui atėjus, ji šaudys dar iš savos patrankos. 

Ką gi. Šis sezonas ne tik greitesnis, bet ir prabangesnis, investuota daug, tačiau, kiek girdėjau, kiti likę sezonai bus dar beprotiškesni ir ne ką prastesni, todėl nieko nelaukdamas kibsiu į penktąjį sezoną, juk naktis tamsi ir kupina pavojų.

Jūsų Maištinga Siela