Serialas: "Sostų žaidimas" (Sostų karai) / "Game of Thrones" (6 sezonas)

Sveiki,

Taigi... Šeštasis „Sostų žaidimas“ (angl. Game of Thrones) sezonas taip pat buvo apipiltas neseniai praėjusiais Emmy apdovanojimais. Galbūt netrukus serialas įeis į šių apdovanojimų istoriją, o štai man jau abejonių nebekyla, kad serialas jau įėjęs – tokio populiarumo ir žiūrėjimo mastai, kad net sopa galvelę. 

Visgi šeštasis sezonas, kaip ir buvo galima tikėtis, įgavo pagreitį ir jau jaučiama netolima atomazga. kol pasaulis netrukus išvys dar vieną rašytojo šios puikios serijos tomą, serialo kūrėjai jau prabilo ir apie sumažėjusių serijų skaičių bei kitus šio projekto pabaigą reiškiančius ženklus. Trumpi šįkart pasidalysiu paskutiniojo sezono įspūdžiais.

Gal šįkart pradėsiu nuo to, kad pagal internautus šis sezonas buvo pats didingiausias ir labiausiai kvapą gniaužiantis. Ypač paskutinės serijos. Negalėčiau pasakyti, kad man tai buvo pats įdomiausias ir geriausias sezonas. Tam turiu savų priežasčių. Šįkart žiūrėjau serijas su pertrūkiais, o ne visą sezoną iškart. Taip, šiame sezone nestinga didingų vaizdinių, o paskutinės dvi serijos tarsi pažadino mane iš kažin kokio tingulio, nes sezono vidurys mane, tiesą sakant, migdė. Tas miegas atsirado iš to keisto sulėtėjusių įvykių eigos, nes rodos, kad didžioji šio sezono dalis buvo skirta suvesti sąskaitas.

Žinoma, galima ginčytis ir daugelis su manimi tikriausiai nesutiks, tačiau sezono vidurys atrodė kaip vienas ilgas pasiruošimas šuoliui į vandenį. Ilgos duobės ir santykių aiškinimaisi anatomija. Pagaliau po pertraukos grįžo į veiksmo areną mažiausiasis Starkas, kuris ilgą laiką nesirodė penktajame sezone, tačiau iškart sudvejojau, o kur baltieji klajūnai? Laikas bėga, moterys ir pagimdo, ir vaikai paauga, o štai baltųjų klajūnų armija vos kruta ir pasirodo tik eskiziškai, bet juk mus, žiūrovus, jų artėjimas iš Šiaurės labiausiai ir jaudina. 

Nekalbu apie siužetišką nesąmonę grąžinti Džoną Snau! Galite vėl pykti, galite pritarti – man vienodai, tačiau tai priminė man „Vampyrų dienoraščius“, kada aktorius paleisdavo trumpoms atostogoms, tai juos nudaigodavo, o po to vėl kažkaip nesąmoningai prikeldavo. Nors tai tebuvo viso labo vienintelis dalykas per visą „Sostų žaidimą“, bet ir jis man pasirodė šiek tiek apgailėtinas, lyg pataikautų aktoriumi Kitu Haringtonu žiūrovams. Tiek to, šunys matė, tačiau labiausiai esu nusivylęs Drakonų motina – praktiškai, mano akimis, nieko per visą sezoną nepadarė – išskrido drakonu penktame sezone, o šeštojo sezono pabaigoje parskrido... Ir tokių vilkinančių pavyzdžių galima rasti ne vieną, tarsi rašytojas ir serialo kūrėjai specialiai (o taip ir yra) vilkintų jau realiai numatomų įvykių baigtį.

Žinoma, paskutinės serijos siužetų staigumu smarkiai ištempia žiūrovą iš nuobodulio vilkduobės – vienas po kito krintantys „rimti“ personažai, galiausiai sulauktas ilgas atpildas ilgus sezonus dominuojantiems sadistams, įskaitant ir Sansos Stark vyrą bei Pietuose įsiviešpatavusiai religinei sektai. Apskritai labiausiai man gaila tik vieno personažo – karalienės Mardžerės, kuri, regis, dar galėjo būti ir labai laisvai konkuruoti su didžiausiais intrigantais, tačiau buvo nuspręsta pasielgti kiek kitaip. Paskutinės serijos išties labai spartina įvykius ir pamažu serialo siužetinės linijos pradeda eiti į vieną tikslą, tik labai bijau, kad septintas sezonas gali vėl pradėti tempti gumą, juk šiaip ar taip mes visi trokštame tik vieno – kovų, sekso ir kraujo. Beje, viena didingiausių batalinių kovų (ir įdomiausių!) apskritai kine buvo devintojoje serijoje, kai Džonas Snau puolė Žiemakryčio okupantą – tokio susidorojimo dar seniai neteko matyti. 

Šiaip ar taip, nepaisant gumos tempimo, man šis serialas vis dar labai patinka, todėl lauksiu, kaip ir daugelis žiūrovų, septintojo sezono.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Sostų karai" (Sostų žaidimas) / "Game of Thrones" (5 sezonas)

Sveiki,

Kas gero įvyko penktajame „Sostų karai“ (Sostų žaidimas) (angl. Game of Thrones) sezone? Visų pirma pristabdžiau žiūrėjimo apsukas ir nustojau ryti seriją po serijos, todėl bendras vaizdas kažkaip liko galvoje padrikas. Žinoma, serialo kokybė ir jo ambicijos ir toliau plečiasi, tą vėlgi įrodo didingos batalinės kovos. Pagaliau šiame sezone pasirodė baltieji klajūnai – analogiški nemirtingi zombiai, kurių tūkstantinė armija ėmė slinkti į Pietus, todėl nakties sargybai su sąjungininkams pagaliau tenka trauktis...

Iš esmės šis postūmis neatsitiktinis, nes, kaip suprantu, tai duos šeštajame sezone didesnį siužetinių linijų susijungimą, todėl ir pasakojimo struktūra turėtų kažkiek keistis.

Didingi vaizdai, atveria viduramžių epochos ištisą pasaulį, prie kurio taip pripratau, tarsi jau žinočiau visas geografines veiksmo zonas. Viena įdomiausių vietų, kaip ir ankstesniuose sezonuose, visgi išlieka karaliaus miestas, kuriame vyksta esminės permainos po karaliaus Džefrio mirties. Į sostą atėjęs jaunesnis brolis absoliučiai skiriasi nuo brolio – jis jautrus, baikštus ir juo lengva manipuliuoti. Turi lyg ir geras savybes tapti geru karaliumi, tačiau politiniai veiksmai jam kaip kosmonautui skraidyti šachtoje. Iš esmės šis sezonas atneša religinį maištą – uždaromi viešnamiai, žmonės persekiojami, kankinami. Aišku, kažkam patinka manipuliuoti religiniais motyvais, siekiant asmeninių valdžios interesų, bet labiausiai šiuo metodu „prisižaidė“ pati karaliaus motina Cersei, kuri pati PAGALIAU gauna ko nusipelniusi. Apskritai tai buvo vienas įdomiausių personažų nuo pirmojo sezono ir labiausiai kėlęs charakterio priešiškumas – motinos meilė sumišusi su geros kalės intrigantės instinktais – bravo aktorei Lenai Headey! 

 Nauji veikėjai...

 Pagaliau Baltieji klajūnai pradėjo puolimą.

 Sansa pagaliau ištekėjo. Ir kaip buvo galima numanyti, ne už pasakų princo.

 Arija mokosi keisti pavidalus.

 Slibinai užaugo.

 Ištikimas iki kaulo smegenų.

 Esminės permainos karaliaus mieste.

 Galiausiai visi gauna, ko nusipelnę.

 Neužauga ir Drakonų motina?

Neužauga Lansteris niekada nepražus – toks tikriausiai šis personažas, kuris, mano akimis, visai potencialus naujasis karalius į sostą. Turi stiprių diplomatinių sugebėjimų ir žmonės jį myli. Be to, šis personažas absoliučiai „gerietis“, todėl jis pernelyg mėgstamas, kad būtų nužudytas, nors, kaip ir anksčiau, niekas nėra šioje istorijoje apsaugotas. Iš tikrųjų šiame sezone ėmė truputį man šlubuoti Drakonos motinos personažas – statiškai įsivėlė į vietinio miesto politiką, bando patikti visiems, kad net leidžia rengti kautynes. Nors šiek tiek keista, nes du drakonai užrakinti rūsyje, vienas skraido ir jos bent jau retkarčiais paklauso, tačiau jos ambicijos, lyginant su ankstesniais sezonais, labai jau prigesusios. Nepadeda jai nei aistringas seksas su seksualiuoju patarėju...

Sansa! Ištekėjo už sadisto ir pagaliau sužino, ką iš tikrųjų padarė Smirdžius-brolis. Jos padėtis išties nepavydėtina, nes ji „trankosi“ iš pilies į pilį ir visada gyvena kaip kalėjimo sąlygomis. Jos santuoka su sadistu benkartu vėlgi nevykusi, tačiau vis tiek įdomu žiūrėti, kaip veikia psichologinis personažų planas. Arija pagaliau pasiekia miestą ir pradeda dirbti Beveidžio dievo šventykloje mazgodama numirėlius. Kad ir kaip jos siužetinė linija atrodytų įdomi, ji šiek tiek nefunkcionali ir atsišliejusi nuo kitų – nei ambicijų, nei pretenzijų į sostą, tiesiog Arija, gyvenanti sau.

Sunku „Sostų karus“ analizuoti sezonais, neatpasakojant siužetinių linijų, todėl viskas daugiau ar mažiau atsiskleidžia. Be jokios abejonės, kad grįšiu prie šio prabanga tviskančio serialo šeštam sezonui, bet kol kas norisi sužiūrėti nebaigtus senesnius serialus ir galbūt rudenį, jei bus daugiau laiko, jau galėsiu pasinerti į dar vieną „Sostų karų“ sezoną. 

Penktojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Sostų karai" (Sostų žaidimas) / "Game of Thrones" (4 sezonas)

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Štai ir atėjo diena, kai sužiūrėjau ketvirtąjį „Sostų karų“ dar kai kur verčiamo kaip „Sostų žaidimas“ (angl. Game of Thrones) sezoną. Išties 10 serijų nėra jau tiek ir daug, kai serialas įtraukia ir nebepaleidžia. Net to staigiai suryto laiko negaila, tad skubu greit pasidalyti šio sezono įspūdžiais.

Ir ką aš vėl galiu pasakyti? Šiame sezone visko daugiau, greičiau, įdomiau, efektyviau! Šiame sezone kaip niekad daug batalinių kovų, taigi ir veiksmo. Vien praktiškai devintoji serija be pertrūkio skirta Šiaurės sienos kovai, todėl veiksmo mėgėjams tai tikra puota. Iš tikrųjų net nebesuskaičiavau, kiek žmonių mirė šiame sezone, bet tai ir tikriausiai nesvarbu: Skalikas, karalienė, žindusi dešimtmetį, karalius Džefris ir dar daug kitų personų, kurie tik ką buvo spėję atsirasti kaip nauji personažai ir tokie įdomūs, kad jų pasitraukimas, nespėjus parodyti, ką jie iš tikrųjų sugeba, kaip antai tas brunetas kovęsis už Neūžaugą ir per savo sentimentalumą netikėtai pralaimėjęs kovą.

Iš esmės šiame sezone Neūžaugos padėtis įdomi ir įtempta, jis kaltinamas sūnėno (taigi ir karaliaus) nužudimu. (Ak, pagaliau nudaigojo tą Džefrį!), kas, aišku, sukėlė ištisą virtinę įvykių – karalienė pasakė tėvui, kad ji myli savo brolį dvynį ir t. t. Išties Neūžaugos personažas, kad išsisuks nuo mirties bausmės, buvo lyg ir savaime suprantama, juk šitoks puikus personažas, tačiau, kad jis taip puikiai susidoros sezono pabaigoje su intrigantais, net nesitikėjau. Jau beveik tampa aišku, kad Starkų giminei pabirus po septynias karalystes nelemta susikirsti dar ilgai, nes vos tik seserys (Arija ir Sansa) priartėja arba luošys su Džonu Sniegu, tuoj kas nors perbėga per kelią ir jie nepasimato. Tai iš esmės truputi lyg ir erzina, nes sukuria siužetiškai gumos tempimo įspūdį, bet sezone yra labai daug gerų atperkančių dalykų. Kokie jie?

Žinoma netikėtos mirtys, netgi labai svarbių personažų. Vis stipriau didėjantis didingo epo įspūdis – augantys drakonai, batalinės kovos, vis daugiau vaizdavimo mitinių būtybių (milžinai, baltieji klajūnai ir t. t.). Bet iš kitos pusės šiame sezone, bent jau man, žinomų personažų mirtys jau nebestebina, kad ir Džono Sniego merginos mirtis, kuri kažkodėl nesukėlė gailesčio, gal dėl to, kad ne nuo pirmojo sezono? Nežinau. Kol kas mano didžiausias dėmesys ir įdomumas tebėra Pietuose, kad ir kaip bebūtų stipriai akcentuojama Šiaurė, karalių intrigos man lyg ir labiau patinka, gal dėl pavojingai nedorų personažų? Juk šiaurėje viskas ir taip aišku: yra varnai-saugotojai, vadinasi, gerieji ir yra laukiniai, vadinasi, blogieji ir baigtas kriukis. 

 Karalius turėjo vesti Sansą Stark, o vedė vieną mano mėgstamiausių veikėjų - Mardžerę Tyrelę.

 Smagu.

 Kur aš jį mačiau? Pasirodo, tai aktorius iš serialo "Juodoji našlaitė".

 Kaip visada daug kančios ir smurto.

 Lordas smirdžius.

 Gražių merginų netrūksta.

 Naujas veikėjas, įdomus ir charizmatiškas, o tiek neilgai išbuvo gyvas...

 Arija kaip visados keliauja...

 Valio, Džefriui amen. 

 Akimirkai įsivaizduokime, kad jie vaidina šiais rūbais...

Drakonų motina šį sezoną atrodo šiek tiek pasyvi, praradusi ambicijas susigrąžinti geležinį sostą, bet kitų problemų jai netrūksta: išdavystė, naujos karalystės valdymas, bet didžiausias jai galvos skausmas yra kaip ant mielių augantys drakonai, kurie jau buvo taip „nucackinti“, kad pradeda nebeklausyti pačios Drakonų motinos, todėl galiu visai pagrįstai įtarti, kad ateityje drakonai jai gali pridaryti dar ir daug žalos, nei naudos. Vienas įdomiausių dalykų – baltieji klajūnai, prisikėlę numirėliai, kurie kažkaip atsirado šiaurės lygumose, bent jau tą galima įtarti, kai šie užpuolė kitų akimis regintį specialiųjų poreikių (!) turintį berniuką su „chėbryte“.  Kažkodėl neišvengiamai įtariu, kad drakonai susidurs su baltaisiais klajūnais, nors vėlgi siužetas nenuspėjamas, tikiuosi, kad knygos autorius turi paruošęs kur kas įdomesnių siužetinių gudrybių, nei galiu numatyti.

Ak, tiesa, toks personažas, kažkada buvęs lordas, dabar ponas Dvokas, išties įdomus. Į jį netgi sadistiškai įdomu žiūrėti, reiškia, kaip kankinimais paveiktas vyrukas ištikimai pajungtas žeminančiai tarnystei. Tokie personažai, kurie buvo pasiekę socialiniu atžvilgiu lubas ir staiga tapę prastesni už šunis yra ir tikriausiai bus dar ne vienas, ir tai žiūrovą išties džiugina ir linksmina. Štai Raudonoji moteris, žynė, šiame sezone atrodė be intrigos, na, išskyrus tai, kad naktis tamsi ir kupina pavojų, ir kad toliau manipuliuoja visais į sveikatą ir tuo mėgaujasi, nieko įdomesnio su ja neįvyko, bet... Bet kaip visada galima įtarti, kad laikui atėjus, ji šaudys dar iš savos patrankos. 

Ką gi. Šis sezonas ne tik greitesnis, bet ir prabangesnis, investuota daug, tačiau, kiek girdėjau, kiti likę sezonai bus dar beprotiškesni ir ne ką prastesni, todėl nieko nelaukdamas kibsiu į penktąjį sezoną, juk naktis tamsi ir kupina pavojų.

Jūsų Maištinga Siela