Sveiki,
Kas gero įvyko penktajame
„Sostų karai“ (Sostų žaidimas)
(angl. Game of Thrones) sezone? Visų pirma
pristabdžiau žiūrėjimo apsukas ir nustojau ryti seriją po serijos, todėl
bendras vaizdas kažkaip liko galvoje padrikas. Žinoma, serialo kokybė ir jo
ambicijos ir toliau plečiasi, tą vėlgi įrodo didingos batalinės kovos. Pagaliau
šiame sezone pasirodė baltieji klajūnai – analogiški nemirtingi zombiai, kurių
tūkstantinė armija ėmė slinkti į Pietus, todėl nakties sargybai su
sąjungininkams pagaliau tenka trauktis...
Iš esmės šis postūmis
neatsitiktinis, nes, kaip suprantu, tai duos šeštajame sezone didesnį
siužetinių linijų susijungimą, todėl ir pasakojimo struktūra turėtų kažkiek
keistis.
Didingi vaizdai, atveria
viduramžių epochos ištisą pasaulį, prie kurio taip pripratau, tarsi jau
žinočiau visas geografines veiksmo zonas. Viena įdomiausių vietų, kaip ir
ankstesniuose sezonuose, visgi išlieka karaliaus miestas, kuriame vyksta
esminės permainos po karaliaus Džefrio mirties. Į sostą atėjęs jaunesnis brolis
absoliučiai skiriasi nuo brolio – jis jautrus, baikštus ir juo lengva
manipuliuoti. Turi lyg ir geras savybes tapti geru karaliumi, tačiau politiniai
veiksmai jam kaip kosmonautui skraidyti šachtoje. Iš esmės šis sezonas atneša
religinį maištą – uždaromi viešnamiai, žmonės persekiojami, kankinami. Aišku,
kažkam patinka manipuliuoti religiniais motyvais, siekiant asmeninių valdžios
interesų, bet labiausiai šiuo metodu „prisižaidė“ pati karaliaus motina Cersei,
kuri pati PAGALIAU gauna ko nusipelniusi. Apskritai tai buvo vienas įdomiausių
personažų nuo pirmojo sezono ir labiausiai kėlęs charakterio priešiškumas –
motinos meilė sumišusi su geros kalės intrigantės instinktais – bravo aktorei
Lenai Headey!
Nauji veikėjai...
Pagaliau Baltieji klajūnai pradėjo puolimą.
Sansa pagaliau ištekėjo. Ir kaip buvo galima numanyti, ne už pasakų princo.
Arija mokosi keisti pavidalus.
Slibinai užaugo.
Ištikimas iki kaulo smegenų.
Esminės permainos karaliaus mieste.
Galiausiai visi gauna, ko nusipelnę.
Neužauga ir Drakonų motina?
Neužauga Lansteris
niekada nepražus – toks tikriausiai šis personažas, kuris, mano akimis, visai
potencialus naujasis karalius į sostą. Turi stiprių diplomatinių sugebėjimų ir
žmonės jį myli. Be to, šis personažas absoliučiai „gerietis“, todėl jis
pernelyg mėgstamas, kad būtų nužudytas, nors, kaip ir anksčiau, niekas nėra
šioje istorijoje apsaugotas. Iš tikrųjų šiame sezone ėmė truputį man šlubuoti
Drakonos motinos personažas – statiškai įsivėlė į vietinio miesto politiką,
bando patikti visiems, kad net leidžia rengti kautynes. Nors šiek tiek keista,
nes du drakonai užrakinti rūsyje, vienas skraido ir jos bent jau retkarčiais
paklauso, tačiau jos ambicijos, lyginant su ankstesniais sezonais, labai jau
prigesusios. Nepadeda jai nei aistringas seksas su seksualiuoju patarėju...
Sansa! Ištekėjo už
sadisto ir pagaliau sužino, ką iš tikrųjų padarė Smirdžius-brolis. Jos padėtis
išties nepavydėtina, nes ji „trankosi“ iš pilies į pilį ir visada gyvena kaip
kalėjimo sąlygomis. Jos santuoka su sadistu benkartu vėlgi nevykusi, tačiau vis
tiek įdomu žiūrėti, kaip veikia psichologinis personažų planas. Arija pagaliau
pasiekia miestą ir pradeda dirbti Beveidžio dievo šventykloje mazgodama
numirėlius. Kad ir kaip jos siužetinė linija atrodytų įdomi, ji šiek tiek
nefunkcionali ir atsišliejusi nuo kitų – nei ambicijų, nei pretenzijų į sostą,
tiesiog Arija, gyvenanti sau.
Sunku „Sostų karus“
analizuoti sezonais, neatpasakojant siužetinių linijų, todėl viskas daugiau ar
mažiau atsiskleidžia. Be jokios abejonės, kad grįšiu prie šio prabanga
tviskančio serialo šeštam sezonui, bet kol kas norisi sužiūrėti nebaigtus
senesnius serialus ir galbūt rudenį, jei bus daugiau laiko, jau galėsiu
pasinerti į dar vieną „Sostų karų“ sezoną.
Penktojo sezono anonsas:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą