Antje Babendererde "Laumžirgių vasara": du knygos leidimai

 

Prieš daugel metų įsigijau dar litais, bet taip ir neperskaičiau vokiečių rašytojos Antje Babendererde romaną jaunimui ir suaugusiems „Laumžirgių vasara“. Tos leidyklos „Gimtasis žodis“, kuri jau seniai nuėjo į kapus, leido stebėtinai gal vizualiai ir nepatrauklia poligrafija, tačiau turinio atžvilgiu (dabar pagaunu) gana gerą vertybiškai formuojamą literatūrą. Jau ko vien vertas Jan Guillou romanas „Blogis“, kuris turėtų būti akylesnės leidyklos perleistas ir kūrinys galėtų tapti mokyklinės programos dalimi.

 

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Robert Schnakenberg "Slapti didžiųjų rašytojų gyvenimai"

Robert Schnakenberg. „Slapti didžiųjų rašytojų gyvenimai“ – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013. – 272 p.

Sveiki, skaitytojai,

Amerikiečių rašytojas Robert Schnakenberg (g. 1969) yra žymus kelių dokumentinių knygų autorius, o viena iš jų išversta ir į lietuvių kalbą pavadinimu Slapti didžiųjų rašytojų gyvenimai. Ją į lietuvių kalbą išvertė Emilija Ferdmanaitė, o išleido leidykla Gimtasis žodis.

Šią knygą skaičiau kiek ilgiau nei pusmetį, po mažą skyrelį, skirdamas dėmesį tai vienam, tai kitam garsiam pasaulio rašytojui. R. Schnakenbergas šioje knygoje apžvelgia 41 autorių gyvenimus ne pačiais palankiausiais rakursais, galbūt daugelis seniai mirusių rašytojų nenorėtų, kad jų pavardės ir palikti kūriniai būti linksniuojami šalia šių istorijų, bet kitą vertus, šios istorijos, legendos apie rašytojus leidžia pajusti, kokį pašėlusį ir toli gražu ne snobiškai monotonišką gyvenimą gyveno.

Kiekvienam autoriui šioje knygoje skiriama apie dešimt puslapių, juose pirmiausia pateikiama trumpa rašytojo charakteristika, kaip natai gimimo ir mirties data, zodiako ženklas, garsiausių kūrinių sąrašas, citatos, o po to pereinama prie skubaus gyvenimo faktų išdėstymo, o paskui – itin lakoniškais skyreliais išryškinamos rašytojų ydos, didžiausi skandalai, jų keistenybės, kurios šiandien atrodytų atšlijusios nuo chrestomatinių biografinių įrašų, kurie pateikiami akademiniuose leidiniuose, arba ten užsimenama labai etiškai, trumpai apie vieną ar kitą rašytojo aistrą.

Visgi Slapti didžiųjų rašytojų gyvenimai veikalas dvelkia geltonosios spaudos pateiktimi, knygos sudarytojas nevengia tyčinio negatyvių, kartais tik paskalomis grįstų informacijos šaltinių. Tai bulvarinio skaitalo tipažas, kuris perskaitomas kaip pirktinis vienadienis laikraštis iš kiosko prie stoties. Nepaisant paprastos stilistikos ir autoriaus pozicijos „sugraibyti“ rašytojų gyvenimo faktus ir paskalas į vieną aruodą, knyga pasitarnauja kaip greitas susipažinimas su rašytoju ir jo laikmečiu, todėl knyga funkcionali kaip mokymosi priemonė ir žingeidiesiems, pavyzdžiui, „Auksinio proto“ ir kitų protmūšio specialistams, kurie norėtų literatūroje praplėsti žinias. Šioje knygoje, priešingai nei gali kiti tikėtis, nieko nerasite apie rašytojų kūrinių interpretacijas, nėra jokių analizių, vien tik rašytojų pikantiški gyvenimo ir laikmečio kontekstai.

Robert Schnakenberg

Nepaisant bulvarinės geltonosios spaudos stiliaus, knyga susisteminta, ja lengva ir patogu naudotis kaip kokiu pagalbiniu kišeniniu žinynu. Asmeniškai sužinojau daugybę man negirdėtų pikantiškų dalykų, kurie šiandieninėje spaudoje neaptariami, o chrestomatijose vargiai ką rasti, todėl knyga patrauklus sensacijų rinkinukas. Tiesa, Gimtasis žodis yra išleidęs visą seriją panašių knygų ir apie režisierius, kompozitorius bei dailininkus su analogiškais knygų viršeliais ir pavadinimais.

Kokios ydos, pikantiškos smulkmenos apie rašytojus kartojasi iš biografijos į biografiją? Žinoma, priklausomybės. Ypač alkoholis, kaip antai Jack Keruac, kuris beveik visą savo gyvenimą prasibastė gerdamas nuo ryto iki vakaro, kad net sunku patikėti, jog jis parašė Kelyje ir Dharmos valkatos. Arba antai ištisas moterų rašytojų pulkas, kurios buvo lesbietės, nors laikmetis vertė jas gyventi pagal tam tikrus visuomenės standartus – Virginia Woolf, Emily Dikinson, Gertrude Stein – kitą vertus, būtent šios savybės galbūt ir leido prasiveržti kūrybos srityje ir pranokti daugelį to metų „tradicinių“ moterų kūrybą. Apie Lordo Byron sekso pramogas Venecijoje, kai šis imdavo „konservuoti“ savo meilužių gaktos plaukus vokuose arba su kokiais vyriškumo standartais grūmėsi E. Hemingway ir tuo pačiu „kariavo“ su Gertrude Stain.

Kai kurie įrašai apie rašytojus šokiruoja, pavyzdžiui, apie W. B. Yeats potencijos gerinimą: „Penkiolikos minučių trukmės operacija, per kurią į Jeitso kapšelį buvo implantuotos beždžionės liaukos, praėjo be kliūčių. Jeitsas atgavo pajėgumą. Vėliau poetas gyrėsi, kad operacija ne tik grąžino kūrybines galias, bet ir „lytinį potraukį; panašu, kad jis nebeapleis manęs iki mirties“. (p. 115).

Seksas, skolos, alkoholis, homoseksualumas, linksmybės, savižudybė – štai apie ką sukasi visos rašytojų gyvenimo istorijos. Knyga vertinga tikriausiai tuo, kad lietuviškai neturime nė vieno tokio leidinio, kuriame šia tema būtų patogiai susisteminti visi vienos profesijos skandalingi faktai, todėl šalia akademinių leidinių, kruopščių biografijų, manau, kaip pagalbinė priemonė, šioji knyga gali praversti rašant straipsnius, bakalauro ar magistro darbus. Ir žinoma, savo malonumui.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Pierre Szalowski "Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją"

Pierre Szalowski. „Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją“. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2012.

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Kanadiečių rašytojo Pierre Szalowski knygą Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją (pranc. Le froid modifie la trajectoire des poissons) ilgai man nedavė ramybės. Vos tik išleista knyga šiuo fantastišku pavadinimu jau traukė akį, bet vis baiminausi, kad knyga bus paviršutiniška. Pamažu knygynuose kaina vis krito, tačiau jos vis neėmiau, tarsi grumčiausi su kažkokiais stereotipais, kol galiausiai įsimečiau prieš keletą savaičių į pirkinių maišelį už eurą su centais, pagalvojau, kad pigiau jau tikrai niekur neberasiu.

Kas slepiasi po tokiu puikiu knygos pavadinimu? Ogi knyga, kuri prieinama plačiosioms masėms. Romaną praktiškai suskaičiau važiuodamas ekspresu ir galiu pasakyti, kad beveik kišeninio formato knyga kuo puikiausiai ir lengviausiai skaitosi kelionėje. Ir ne tik kelionėje, bet ir prie kokio ežero, jūros ar netgi užmiestyje, tėvų sodyboje. Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją iš esmės pramoginio turinio ir raiškos knyga, kuri nepasiūlo nieko daugiau tik idilišką istoriją be didesnės gelmės. 

Romanas absoliučiai kinematografiškas, netgi galima labai lengvai įsivaizduoti holivudinį lengvo turinio filmą su jau gana seniai išbandyta siužetinių linijų kompozicija. Galima sveikinti autorių už optimizmą ir norą suteikti skaitytojui pozityvumo ir šviesos. Visgi knyga, kad ir kokia ji lengva ir bandanti aprėpti įsisenėjusias visuomenės nepakantumo temas, rašytojui gelmės pasiekti nepavyko. Pagrindinis veikėjas – vienuolikmetis berniukas, kuris pripažįsta, kad nebetiki Kalėdų Seneliu ir staiga su tikėjimo praradimu ima byrėti jo tėvų santykiai, tik paviršiumi atskleidžia skyrybų traumų atmosferą, dažniausiai vaikiškais potėpiais. Monrealio kaimynystėje projektuojamos analogiškos istorijos – veikėjai ties prarajomis, grumiasi su senomis savo problemomis – praradimais, kurie persekioja ilgus metus, vienatve, paleistuvyste, homofobija, rasizmu. Išplėtotos trys-keturios siužetinės linijos, kurias suveda stichija, sujungdami žydus, gėjus, prostitutes, policininkus ir mokslininkus į vieną bendruomenę vardan išgyvenimo.

 Rašytojas Pierre Szalowski.

Būtent stichija – siaubingas plikledis verčia herojus „judėti“ kitaip ir suvienija juos bendram tikslui. Tai iš esmės pakeičia jų gyvenimą, todėl primena lengvą ir gana banaloką holivudinį filmą apie Kalėdas, kai pabaigoje visi apsikeičia dovanėlėmis ir viskas pasibaigia kaip pasakoje. Nepaisant gana aiškios kūrinio fabulos, kuri aiškiai brėžia veikėjų likimus ir atomazgą dar knygai nė neįpusėjus, romane esama ir gana įdomių dalykų. Visų pirma pačių žuvyčių metafora, kuri taip aiškiai siejama su klimatu ir žmonių pasauliu, kad visi matematiniai ruso Borisovo paskaičiavimai tėra tik analogiška projekcija. 

Romaną vertusi Eglė Juciūnaitė tikriausiai kruopšti, kadangi tokia nesudėtinga knyga, bet kiekvieną pasviru šriftu išsireiškimą stengiasi paaiškinti išnašose. Labai apsidžiaugiau, kad pagaliau žodis „sumuštinis“ pakeistas „suvožtiniu“ – kiek netikėta, bet vis tiek smagu, kad paisoma kalbos kultūros normų. Kitą vertus, ar vertėjo dainininkus Sonny ir Cher versti kaip Soni ir Šer?

Žinoma, knyga nors ir „siužetiška“, tačiau aiškiai po pozityvumo pamatais jaučiamas autoriaus intencijos auklėti skaitytoją. Apskritai drįsčiau teikti, kad knyga drąsiai tinka paauglių literatūros kategorijai, todėl gurmanai, besidairantys įdomių skaitinių, kažin, ar šiame romane ras tai, kas juos sudomintų. Man asmeniškai, tai viena „prėskiausių“ pastaruoju metu skaitytų knygų – nuspėjama, popsiška, lengva (kas, aišku, lyg ir gerai), nesukelianti didesnių sukrėtimų ar susimąstymų, tiesiog tokia knyga yra beatodairiškai pasmerkta pasimiršti, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

Jūsų Maištinga Siela