2017 m. rugsėjo 26 d., antradienis

Aktualijos: Egzistencijos prieskoniai lifte

Sveiki,

Lifte nugirdau dviejų pensininkių pokalbį. Leidomės iš 7 į pirmą aukštą poliklinikoje. (Nemėgstu poliklinikų, kaip ir bet kurių medicininių įstaigų). Viena – ryškiai buvusi medicinos darbuotoja maigo naujoviškus naujo lifto mygtukus ir skundžiasi:

- Čia viskas taip sena! Šakės! Tikriausiai mus darbuotojus visus ir palaidos su visu šiuo pastatu.
- Būtų gerai, - atsako kita, ryškiai ne medicinos darbuotoja.

Šyptelėjau, kažkaip pagalvojau, kad seniai nebegalvoju, kur aš norėčiau būti palaidotas. Kažkaip nebeaktualu. Netgi beveik banalu. Bet dabar žinau – tikrai ne su tomis moterimis lifte ir ne tarp savo darbovietės sienų ar, neduok Dieve, kur nors rūsyje.

Po to moteris, kadangi liftas stoviniavo vos ne kiekviename aukšte, išvardijo visus savo giminaičius, kurie yra emigravę iš Lietuvos – jų labai daug. Nepamiršo paminėti net tų, kurie jau sudarė santuokas su užsieniečiais ir jau turi anūkų.

Liftas niekaip nenusileidžia. Moterys jau dirsčioja, kad šypsausi. Gerai.

- Trūksta mums besišypsančių jaunuolių, - sako viena.

Štai tau. Ne visada pensijinio amžiaus moterytės skuba pamokslauti. Užtenka pagirti, kad šypsosi.
- Bėgam greičiau iš šio lifto, kol visi čia nepasilaidojom, – sakau.

Mažas bereikšmis nuotykis, kad netgi ne nuotykis, o menka situacija, bet kiek joje egzistencinių briaunų: emigracija, senatvė, orumas, technologijos, filosofija ir kas tik norite. Viso labo keletas minučių, o, žiūrėk, visa Lietuva kaip ant veidrodžio.


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą