Sveiki, skaitytojai,
Penktadienio vakarą geriausia
nusileisti ir rinktis pramoginį filmą, jeigu nenorite susipykti su artimaisiais
ir norite, kad ir jie liktų po seanso patenkinti, tad tokiais atvejais rimtas
ir geras kinas palauks. Be to, nėra taip jau blogai pažiūrėti ir komercinį
filmą, juolab, jei jis nominuotas „Oskarui“ kaip „Hugo išradimas“ (angl. Hugo)
(2012).
Filmas iš serijos „visai
šeimai“ tikriausiai visu šimtu procentu atitinka patogų, pernelyg vaikų
psichikos neluošinančių filmų kategoriją, kuris savo turiniu lyg primintų
Oliverio Tvisto sunkius laikus, tačiau čia viskas nepalyginamai nusaldinta ir
socialinė atskirtis bei skurdas netgi savotiškai našlaitystė taip
suromantizuota, kad galima pagalvoti: ar vaikas neįsigeis netekti savo tėvų, kad
galėtų taip įdomiai gyventi kur nors po laikrodžiu? Juokas juokais, tačiau pati
istorija pernelyg pasirodė vienplanė ir nuobodoka, pernelyg viskas sukramtyta
ir gražiai papuošta petražolių šakele, kad
moralas ir tai, kas lieka už kadrų beveik nediskutuotina, nes nėra
diskutuoti apie ką – totalus populiariojo kino bruožas – didelis malonumas, o
turinys kaip iš paprasto XIX amžiaus romano vaikams ir paaugliams. Kitą vertus,
„Hugo išradimas“ nepaprastai lepina vaizduotę ir akis – dėl ko ir nominuotas „Oskarui“,
nes vizualumo katedra tokia ryški ir pilna dvasios (kas, kad kompiuterinės!),
kad net akimirkai norisi pagyventi tuose Londono ūkanose, kur viskas taip
teatralizuota, taip gražiai ir sodriai pateikta, kad kartais atrodo, jog žiūri
ne filmą, o spektaklį, savotišką geležinkelio sustyguotą kabaretą.
Tikriausiai vien dėl
vizualumo, kuris, žinoma, neturi nieko bendra su realiai egzistavusiu XX
amžiaus pradžios Londonu, ir verta žiūrėti šį filmą, nors pati istorija, bent
jau man, kaip kino lepūnui, nors ir norėjo aptraukti mano akis ašaromis, tačiau
kūrėjams to padaryti nepavyko, nes vietoj graudulio jutau nebent siužete
stingdantį nuobodulį, kurį prablaškydavo sodri Londono pasakiška atmosfera.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb: 7.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą