Šios dienos citata: Franz Kafka apie nuodėmes, nekantrumą, lengvabūdiškumą ir rojų

 

Sveiki,

 

„Yra dvi pagrindinės žmonių nuodėmės, iš kurių kyla visos kitos – nekantrumas ir lengvabūdiškumas. Dėl nekantrumo jie buvo išvaryti iš rojaus, o dėl lengvabūdiškumo tyen nebegrįš. Tačiau galbūt yra tik viena pagrindinė nuodėmė – nekantrumas. Dėl nekantrumo jie buvo išvaryti ir dėl nekantrumo nebegrįš.“ Franz Kafka

 

Šie Franzo Kafkos žodžiai yra dalis jo aforizmų ir užrašų, kurie buvo rasti ir paskelbti po jo mirties. Jie nėra iš konkretaus romano ar novelės, o veikiau atspindi jo filosofines mintis ir apmąstymus apie žmogaus prigimtį, nuodėmes ir egzistenciją.

 

Konkrečiai, ši mintis dažnai siejama su Kafkos „Zürau aforizmais“ (angl. „Zürau Aphorisms“), kurie buvo užrašyti 1917–1918 metais, jam sveikstant nuo tuberkuliozės Zürau kaime. Šiuose aforizmuose Kafka gilinasi į įvairias temas, tokias kaip tiesa, melas, nuodėmė, kančia, atpirkimas ir Dievas.

 

Šis aforizmas apie nekantrumą ir lengvabūdiškumą (arba tingumą, priklausomai nuo vertimo) yra vienas žinomiausių, nes jis gvildena esminę žmogaus būseną – nuolatinę kovą su savo trūkumais ir nesugebėjimą grįžti į „rojų“ (galbūt dvasinės ramybės ar tobulumo būseną) dėl tų pačių trūkumų. Mintis, kad galbūt egzistuoja tik viena pagrindinė nuodėmė – nekantrumas – pabrėžia Kafkos polinkį į gilią, kartais niūrią savianalizę ir nuolatinį klausimų kėlimą, net jei atsakymai nėra galutiniai.

 

Franz Kafka (1883–1924) – tai vienas žymiausių ir įtakingiausių XX amžiaus vokiškai rašiusių prozininkų. Nors jo kūryba buvo plačiai pripažinta tik po mirties, ji padarė milžinišką įtaką moderniajai literatūrai ir filosofijai.

 

Jūsų Maištinga Siela