Sveiki, skaitytojai,
Vakar per Lietuvą praėjo didžiuliai karščiai ir aš jų
išvengiau, nes nuo mano namų iki jūrų marių koks kilometras, tad vėjas neša
gaivą ir vėsumą, kurį labai vertinu, nes vaikščioti išpiltam prakaito ir galvoti
apie tai, kaip atsivėsinti – ne man. Su metais imu vertinti ne kaštas vasaras,
o atgaivinančias ir vėsias.
Po langais – didžiulis klevas, visas sudreba ir šlama,
kai vėjas su jūriniais paukščiais įsisuka į kampinį kiemo pusę. Prisimenu vis
dažniau vaikystės vasaras, kada kaime ant kalakutžolės sode pasitiesdavome
pledus ir nesibaimindami nei kokių žalčių, nei erkių (ar kas išvis anuomet
kaime sirgdavo kas nors kokia Laimo liga? Nesu girdėjęs!), skaitydavome knygas.
Prisimenu labiausiai kažkodėl Edgaro Barauzo „Tarzanas džiunglėse“ ir to paties
autoriaus „Užmirštoji sala“. Žinoma, po to atėjo laikas ir „Hario Poterio“
knygoms... Taip, tas laikas su knyga sode ir visas pasaulio laikas sutelpa ir
plečiasi per vaizduotę. Kaip viskas, atrodo, buvo paprasta ir elementaru!
Dabar paskaitau kokį 30 puslapių – žiūrėkit jau beveik
valandos ir nebėra, laikas jau kitus dalykus daryti. Taigi tam tikra prasme
vaikystėje ir ankstyvojoje paauglystėje laikas bėga išties kitaip nei suaugus,
gal dėl to taip simpatizuojame išnykusiam laikui? Marcel Proust rašydamas „Prarasto
laiko beieškant“ tikrai turėjo vaizduotės pagalba rekonstruoti šį bei tą iš
savųjų prisiminimų. Kitaip sakant, argi visas likęs laikas nėra tik pastangos
susigrąžinti prabėgusį laiką? Vis dažniau pagalvoju, kaip greitai bėga laikas,
viską jau galima nuo kalno pamatyti ir suskaičiuoti visas blusas ir žvaigždes. Susitaikyti
su tuo, kad kokių 2099-ųjų jau nebesulauksime, kad visko liko tik proporcingai
dešimtmečiais, gal net ligoms ir nuotykiams, kurie dar tik bus ir praeis. Jau
viskas daugmaž aišku, kad nebūsime didūs prezidentai ir kosmonautai, kad
užtenka tiek smėlio, kiek jo yra saujoje, nereikia būti kolumbais ir panerti į
Mariano įdubą, kad patirtum, kokia ta planeta... Jos irgi nenusineši į
2099-uosius. Viskas tėra... Kaip čia pasakius? Paprasta ir dėl to labai šventa.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą