Sveiki,
Pasitaikė puiki proga pažiūrėti Joe Wright filmą „Ana Karenina“ (Anna
Karenina) (2012 m.). Na, Joe Wright kaip visada vis kitoks ir kitoks, o jo mūza
Keira Knightley filmavosi jau trečioje jo juostoje, prieš tai ją galėjome
išvysti „Puikybė ir prietarai“, „Atpirkimas“ filmuose. Žinote, „Ana Karenina“
yra tiek daug kartų ekranizuotas ir statytas teatruose, bet taip nė karto nesu
jos matęs. Tiesa, bus įdomu palyginti su ką tik baigta filmuoti Vilniuje
itališka versija, kuri turėtų pasirodyti berods šiemet. Na, o apie šią versiją
jau girdėjau pačių įvairiausių nuomonių, labiausiai „stumiama“ iš tų personų,
kurie yra skaitę Tolstojaus romaną. Savo laiku romanas buvo labai kritikuojamas
ir vadinamas pernelyg naiviai pasakojantis apie turtingiausius to meto Rusijos
sluoksnius. O štai dabar kūrinys yra laikomas vienu geriausiu rusų klasikos
kūriniu!
Į šią ekranizaciją nereiktų žiūrėti labai pretenzingai ir sieti, ieškoti sąsajų
su literatūriniu kūriniu, nes ši „Ana Karenina“ visgi yra kitokia ir bandymas
ją pateikti ir pastatyti kitaip, manau, yra ganėtinai vykęs. Iš pradžių buvo
sunkoka įsijausti, nes nelabai suvokiau, kas vyksta pirmuosius 15 minučių, kol
neprasidėjo valsas, kuriame šoko ne tik personažai, bet ir pati kamera. Žinoma,
kad juosta nebuvo filmuojame Peterburge, o cerkvių stogai dekoratyviniai,
beveik iš kartono. Apskritai visas filmas yra kaip teatras teatrinėje aplinkoje,
žavūs ir originalūs kadrų perėjimai, tviskanti rusiška 19 amžiaus prabanga. Labiausiai
tikriausiai ir nustebino aplinkos išplanavimas, jos pateikimas, kuris galbūt
retkarčiais, bent jau man, nustelbdavo pasakojimo esmę – aristokratiškumo ir tikrosios
meilės nesuderinamumą, kuris pražudo žmones. Graži istorija, gražūs aktoriai –
Keira Knightley, Jude Low ir jaunasis Aaron Taylor – Johnson, kurį visai
neseniai teko matyti filme „Laukiniai“ (2012). Žinoma, kad Keira yra labai
graži ir kruopšti aktorė, tačiau šis vaidmuo, bent jau man atrodo, nėra pats
geriausias jos darbas kraitelėje. Aišku, filmo užpildymas yra puikus, jis man
pasirodė skoningas, įdomus, tačiau kažko pasigedau, galbūt paties dramatiškumo
ir pasikankinimo, ilgesio, nostalgijos, kurios norėjosi, tačiau tikriausiai šio
filmo užmojai buvo kitokie. Nors daug dekoracijų, visgi nepajutau 19 amžiaus
Rusijos, ji liko kažkokia užgniaužta, netikra, butaforinė.
Manau, kad filmą turėtų pamatyti gurmanai, nes juostos turinys, nors ir
spindi sietynais ir prabangiomis dekoracijomis, tačiau nėra komercinio tipažo,
nekvepia Holivudu, todėl antiholivudinio filmo gerbėjai turėtų suskubti ir
pamatyti, nes juosta jau po kelių dienų startuos Lietuvos kino teatruose.
Klausimas, ar verta jį žiūrėti kino teatre? Atsakysiu, kad nežinau. Kai kas
gali būti sužavėtas, o kai kas gali labai nusivilti. Bet kaip ten sakoma? Kas
nerizikuoja, tas negeria šampano.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 63/100
Jūsų Maištinga Siela
