Filmas: "Albertas Nobsas" / "Albert Nobbs"

Sveiki, 

Po vakar matytos aistringosios „Anos Kareninos“, pasinėriau į visai kitą 19 amžių – iš Rusijos į Airiją ir pamačiau kolumbiečio režisieriaus Rodrigo Garcia biografinę dramą „Albertas Nobsas“ (Albert Nobbs) (2011 m.). Na, šio režisieriaus kitą dramą „Motina ir vaikas“ vis rūdija mano sąrašuose ir niekaip „nesuvartojamas“, bet štai išpuolė „Albertas Nobsas“ – įdomus pasakojimas apie Airijoje realiai egzistavusį Albertą Nobsą, moterį, kuri apsimetė vyru, kad galėtų dirbti padavėju viešbučiuose. Žinote, po „Transamerikos“ ir stulbinamos F. Huffman vaidmens, galvojau, kad jau niekas neprilygs kine, kuris pasakotų apie transeksualumą. Žinoma, šie du filmai yra labai skirtingi tiek istorijomis, tiek nagrinėjant šią seksualumo problemą. 

„Albertas Nobsas“ yra be galo sudėtingas personažas, į kurį įsilieja tiek dvasiniai, tiek socialiniai niuansai, nulemiantys jos-jo sprendimus būti tuo, kas yra. Po seanso galvoje ėmiau apžiūrinėti Nobsą ir svarstyti, ar jis elgėsi teisingai, ar kvailai, ar dar kažkaip. Kas jis yra? Užsislaptinusi lesbietė? Transeksualumas jam patiko, ar tik buvo būtinybė, norint išgyventi? Ar ji, jei Helena būtų atsakiusi į jo jausmus, būtų likęs vyru? Labai tokių pasvarstymų, kurie kyla iš to, kad Albertas Nobsas buvo melancholiškas, lėtas, mąslus su didelėmis svajonėmis, tad kai kam šis personažas gali atrodyti monotoniškas ir pernelyg statiškas, bet man jis buvo įdomus, įdomi buvo ir 19 amžiaus Airija, aristokratiškos manieros, požiūriai į padavėjus, darbininkų klasę – šiuo atveju neturiu priekaištų, nors pats ir nežinau, kokia ta Airija, Dublinas 19 amžiuje, bet prisimenu Džoiso raštus ir man pasirodė tai artima, ką pamačiau filme. Beje, labai patiko filmo finalas, toks gražus, subtilus ir truputį netikėtas, kaip visgi svajonės gali išsipildyti per kitus žmones.

Na, o šiaip džiaugiuosi, kad režisieriui pavyko į filmą pasikviesti jaunąją Mia Wasikowska, kuri man be galo patinka ir jaučiu, kad ateityje ji mums savo vaidmenimis pateiks ne vieną staigmeną. Čia vėl matau iš „Anos Kareninos“ atbildėjusį Aaron Taylor – Johanson‘ą, kurį paskutiniuoju metu vis matau ir matau, o kuo daugiau matau, tuo labiau jis man patinka, nes kaskart atrodo vis kitoks ir kitoks. Žinoma, šio filmo puošmena yra Glenn Close, suvaidinusi Albertą Nobsą ir susišlavusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp jų ir nominaciją į „Oskarus“ kaip geriausia aktorė. Šioje juostoje Glenn Close išties buvo nuostabi, buvo įdomi ir jai labai tiko būti vyru – taiklus režisieriaus pasirinkimas, juolab kad G. Close mes įpratę prisiminti kaip siaubūnę iš „101 dalmatinų“. Žodžiu, aktorių trijulė man labai patiko, prie kurių dar pridėčiau išskirtinį antraplanį vaidmenį sukūrusią Maria Doyle Kennedy. Pasakysiu taip: jeigu jus sudomino ši istorija, tai skatinu pažiūrėti, nes geri aktoriai ir taip jau garantuoja pasigėrėjimą geru meniniu filmu.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ana Karenina" / "Anna Karenina"

Sveiki, 

Pasitaikė puiki proga pažiūrėti Joe Wright filmą „Ana Karenina“ (Anna Karenina) (2012 m.). Na, Joe Wright kaip visada vis kitoks ir kitoks, o jo mūza Keira Knightley filmavosi jau trečioje jo juostoje, prieš tai ją galėjome išvysti „Puikybė ir prietarai“, „Atpirkimas“ filmuose. Žinote, „Ana Karenina“ yra tiek daug kartų ekranizuotas ir statytas teatruose, bet taip nė karto nesu jos matęs. Tiesa, bus įdomu palyginti su ką tik baigta filmuoti Vilniuje itališka versija, kuri turėtų pasirodyti berods šiemet. Na, o apie šią versiją jau girdėjau pačių įvairiausių nuomonių, labiausiai „stumiama“ iš tų personų, kurie yra skaitę Tolstojaus romaną. Savo laiku romanas buvo labai kritikuojamas ir vadinamas pernelyg naiviai pasakojantis apie turtingiausius to meto Rusijos sluoksnius. O štai dabar kūrinys yra laikomas vienu geriausiu rusų klasikos kūriniu! 

Į šią ekranizaciją nereiktų žiūrėti labai pretenzingai ir sieti, ieškoti sąsajų su literatūriniu kūriniu, nes ši „Ana Karenina“ visgi yra kitokia ir bandymas ją pateikti ir pastatyti kitaip, manau, yra ganėtinai vykęs. Iš pradžių buvo sunkoka įsijausti, nes nelabai suvokiau, kas vyksta pirmuosius 15 minučių, kol neprasidėjo valsas, kuriame šoko ne tik personažai, bet ir pati kamera. Žinoma, kad juosta nebuvo filmuojame Peterburge, o cerkvių stogai dekoratyviniai, beveik iš kartono. Apskritai visas filmas yra kaip teatras teatrinėje aplinkoje, žavūs ir originalūs kadrų perėjimai, tviskanti rusiška 19 amžiaus prabanga. Labiausiai tikriausiai ir nustebino aplinkos išplanavimas, jos pateikimas, kuris galbūt retkarčiais, bent jau man, nustelbdavo pasakojimo esmę – aristokratiškumo ir tikrosios meilės nesuderinamumą, kuris pražudo žmones. Graži istorija, gražūs aktoriai – Keira Knightley, Jude Low ir jaunasis Aaron Taylor – Johnson, kurį visai neseniai teko matyti filme „Laukiniai“ (2012). Žinoma, kad Keira yra labai graži ir kruopšti aktorė, tačiau šis vaidmuo, bent jau man atrodo, nėra pats geriausias jos darbas kraitelėje. Aišku, filmo užpildymas yra puikus, jis man pasirodė skoningas, įdomus, tačiau kažko pasigedau, galbūt paties dramatiškumo ir pasikankinimo, ilgesio, nostalgijos, kurios norėjosi, tačiau tikriausiai šio filmo užmojai buvo kitokie. Nors daug dekoracijų, visgi nepajutau 19 amžiaus Rusijos, ji liko kažkokia užgniaužta, netikra, butaforinė.

Manau, kad filmą turėtų pamatyti gurmanai, nes juostos turinys, nors ir spindi sietynais ir prabangiomis dekoracijomis, tačiau nėra komercinio tipažo, nekvepia Holivudu, todėl antiholivudinio filmo gerbėjai turėtų suskubti ir pamatyti, nes juosta jau po kelių dienų startuos Lietuvos kino teatruose. Klausimas, ar verta jį žiūrėti kino teatre? Atsakysiu, kad nežinau. Kai kas gali būti sužavėtas, o kai kas gali labai nusivilti. Bet kaip ten sakoma? Kas nerizikuoja, tas negeria šampano. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela