Sveiki!
Profanacija –
tai sąvoka, apibūdinanti šventų, gerbiamų, kultūriškai vertingų ar rimtų
dalykų (idėjų, vertybių, meno kūrinių, istorinių vietų ar institucijų)
išniekinimą, suteršimą, sumenkinimą arba iškraipymą. Šis žodis kyla iš
lotynų kalbos žodžio profanus, reiškiančio kažką nešvento, pasaulietinio ar
esančio už šventovės ribų. Istoriškai tai tiesiog reiškė sakralių objektų
pavertimą pasaulietiniais, tačiau šiais laikais šis reiškinys įgyja daug
platesnę ir dažniausiai neigiamą prasmę, kai sakralumas ar dvasinė vertė yra
tyčia ar netyčia pažeminami, suteikiant jiems banalią, kasdienišką ar komercinę
formą.
Profanas –
tai asmuo, neturintis žinių ar kompetencijos tam tikroje srityje
(neišmanėlis), arba žmogus, kuris nesuvokia ir negerbia to, kas visuomenėje
laikoma sakralu, kilnu bei vertinga.
Šis reiškinys pasireiškia tuomet, kai kilnios idėjos
ar gilios kultūrinės vertybės yra pritaikomos masiniam vartojimui, visiškai
prarandant pirminę jų esmę. Klasikinis profanacijos pavyzdys yra situacija, kai
istorinė ar sakralinė erdvė, pavyzdžiui, šventa bažnyčia ar kultūros paveldo
objektas, paverčiami triukšmingu naktiniu klubu ar komerciniu renginiu, kuriame
pamirštama bet kokia pagarba vietos paskirčiai. Taip pat profanacija galima
vadinti atvejus, kai filosofiniai ar gilūs mokslo kūriniai yra paviršutinai
supaprastinami vien tam, kad patrauktų visuomenės dėmesį, sukeltų sensaciją ar
atneštų greitą finansinę naudą socialiniuose tinkluose.
Galiausiai profanacija pastebima ir kasdieniame
gyvenime, kuomet svarbios tautos atminties dienos, laisvės kovos ar gedulo
simboliai paverčiami tiesiog prekybos centrų rinkodaros įrankiais ir masiniais
išpardavimais. Kai gilus pagarbos jausmas nuslopinamas pigios komercijos, o
istorinė tiesa supaprastinama iki banalių šūkių, įvyksta vertybių nuvertinimas.
Tai parodo, kad visuomenėje prarandamas ribų jausmas tarp to, kas reikalauja
pagarbos bei įsigilinimo, ir to, kas tampa lengvai prieinamu, vienkartiniu vartojimo
produktu.
Maištinga Siela
