Filmas: "Demonų miškas" / "The Forest"

Sveiki, mieli skaitytojai,

Šįkart apie lengvą ir nieko neįpareigojantį kiną – pramoginį siaubo filmą „Demonų miškas“ (angl. The Forest) (2016), kurį turėjo progos pamatyti ir Lietuvos žiūrovai komerciniuose kino teatruose. Lyg ir nieko ypatingo, lyg ir nieko nežadantis pasakojimas visgi kažkuo vilioja: Japonijoje esamas kalnas, kurio pašlaitėje žmonės eina nusižudyti. Pasakojimo filme taip ir nepavyko apipinti tomis legendomis, kurias kur kas įdomiau papasakoja dokumentiniai filmai apie šias vietoves. 

„Sostų žaidimų“ žvaigždė Natalie Dormer atlieka pagrindinį vaidmenį, suvaidindama Sarą ir Džesę, seseris dvynes. Smagu į šią gražuolę žiūrėti ir taip, kaip ji dirba su kamera, tačiau filmui ryškiai trūko gero siužetinio užpildymo. Gal dėl menko biudžeto, o gal dėl režisūrinio neprityrimo, intriga neišplaukia iš siužeto. Atrodo, su filmu lyg ir viskas gerai, lyg ir yra istorija, yra mistinės intrigos, tačiau ji neištransliuota, o pasitelktos priemonės primena pigius ir vidutiniškus Holivudo siaubo filmų užsakymus, kurie laisvai užkemša rinką, tačiau nepasiūlo nieko įdomesnio. Iš esmės apie „Demonų mišką“ galima pasakyti lygiai tą patį, jeigu ne pats miškas, tai tikriausiai betrūktų tik seno namo, kuriame visokiausiais rakursais rodytųsi vaiduokliai. Vos kelios įdomesnės scenos „Demonų miške“ paskęsta kažkokiame nusidėvėjusiame ir idėjas praradusioje režisūroje, kurį čia pat lyg ir nori pagyvinti, nejučia, atsiradęs trilerio elementas tarp herojų, tačiau, nemanau, kad jis buvo įtikinamai išvystytas.

„Demonų mišką“ pažiūrėjau visgi gana įdomiai, nesinorėjo kažkodėl nei prasukti, nei kad baigtųsi. Taip, filmas turi visas prastas šiuolaikinio siaubo filmo minusus – prasta režisūra, scenarijaus neįgyvendinimas, paviršutiniškumas, unikalumo stoka ir bla bla bla... Tačiau netgi suvokimas tų visų klaidų ir defektų komplekso, visgi filmas neprailgo ir kažkaip pažiūrėjau gana nuotaikingai nukreipdamas mintis nuo kasdieninių problemų.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 4.8

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Алла Пугачева - "Свеча Горела"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai nė sapnuoti nesapnavau, jog vieną dieną klausysiuosi rusų primadonos Alos Pugačiovos dainų. Jau nebe ta karta. Jeigu Lietuvos jaunimo paklaustumėt apie A. Pugačiovą, tikriausiai daugelis nė nežinotų, kas ji tokia yra, bet tik ne rusų kultūroje, kur Ala Pugačiova reiškia apskritai šios tautos pop muzikos kultūros pamatus ir yra garbinama taip, kaip Amerikoje Michael Jackson. 

Tiesą sakant, net nepamenu, kada ir kaip ši atlikėja įsibrovė į mano klausomų dainų list‘ą. Tikra mistika. Vienas jos nuostabiausių bent man daina yra „Žvakė dega“, kurią dabar ir noriu Jums pristatyti ir pasidalyti. Daina debiutavo 1999 metais ir sulaukė gerų atsiliepimų. Lyrinė daina tarsi aliuzija į tremtinių likimus, tačiau ne dėl to ji man patinka, bet tuo, kad joje pavyko suderinti poeziją su šamaniškos etninės kultūros muzika. Keisti sakralūs garsai, girdimi dainoje, derinami su pop klasikiniais muzikos garsais, tačiau pasirinktas neįprastas atlikimas – ritualinis dainavimas, prislopintu balso choru iliustruojant žvakės alsavimą, pripildant meditacinio pobūdžio garsų ir hipnotizuojančios pučiamųjų liaudies instrumentų.

Kaip ir ne viena Alos Pugačiovos daina, taip ir šioji turi istoriją, pasakojimo pradą, ryškų, augantį ir choru papildančią kulminaciją, todėl kaskart klausantis šios dainos, galima nugirsti instrumentinę ir emocinę išvystytą istoriją. Ką gi, belieka tik pasiklausyti:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ragana" / "The Witch: A New-England Folktale"

Sveiki,

Ar galima sukurti įtikinamą, bet neprabangų siaubo filmą, kuris prikaustytų dėmesį? Regis, žiūrint į pastarųjų 5 metų siaubo filmų rinką, tai tampa misija neįmanoma, tačiau visada pasitaiko išimčių. Viena iš tokių, sakyčiau, yra režisieriaus Robert Eggers debiutinis ilgametražis siaubo filmas „Ragana“ (angl. The Witch: A New-England Folktale) (2015). Šį filmą režisieriaus svajojo sukurti seniai, tačiau po nesėkmingų trumpametražių filmų šia tema, jis gavo nemažai pastabų, laikydamasis jų, jis pagaliau sukūrė „Raganą“, remdamasis Naujosios Anglijos regiono liaudies pasakojimais apie raganas. Jis labai troško filmą sukurti būtent šio regiono miškuose, tačiau aplinka pernelyg civilizuota ir nebeatitiko tų amžių, kuriuos jis vaizduoja filme, todėl filmą teko nufilmuoti Kanadoje.

Pastebėjau, kad filmas lietuviškuose forumuose sulaukė nemažai kritiškų atsiliepimų. Gal dėl to, kad jie tikėjosi tipinės siaubo juostos, prie kurių įpratę? Sunku pasakyti, tačiau nuo pat pradžių filmas sklinda įtikinama atmosfera, gerai apgalvotomis detalėmis ir dievobaiminga pasaulėžiūra. Religinga šeima ištremiama iš XVII amžiaus miestelio ir jie apsistoja blogio apgaubtame miške, kur bando susikurti naują gyvenimą, tačiau jie nežino, koks blogis tyko miške ir kėsinasi į juos... 

Kas iškart įtikina ir nebanalu? Puritoniškos šeimos besąlyginis atsidavimas religijai, primenantis Salemo teismų maratoną, kai buvo žudomos raganos. Režisierius naudojasi folkloriniais simboliais, kurie tampa bauginamai įtikinami – juodas ožys, ragana juodu apsiaustu, varnai ir t. t. Atkurti folklorinę atmosferą ir senuosius laikus režisieriui sekėsi kuo puikiausiai! Pamažu yranti šeima eina tiek dvasiškai, tiek materialiai į destrukciją, tad blogis įveikia gėrį gal ir dėl to, kad veikėjų tikėjimas nebuvo jau toks tyras, o veikiau pakurstytas fanatizmo? Atšiauri atmosfera, prigesusios papilkėjusios spalvos, dėmesys akims, emocijas pakurstantys garso efektai. Nepaisant įvykių mažumos, režisierius išgavo darnų mistinį pasakojimą, kur nebūtinai viskas turi vykti įvykis po įvykio. Kažkiek priminė šia tema filmą „Kaimas“, tačiau visgi režisieriui pavyko sukurti autentišką, savitą žvilgsnį į raganas ir atitrūkti nuo holivudinių klišių.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela