2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis

Alfa ir Omega: Alfa yra, o kur Omega?




Sveiki visi,

Visada, kai pavargstu, turiu prigulti. Sakau, užteks ir 10 minučių. Tada užsimerkiu ir kažkieno rankos išnyra iš lovos, apkabina per liemenį ir įtraukia į užmerktų akių tamsų kosmosą. Ir užmiegu. Jei traukia pamedituoti prie lovos, visada užmiegu ir parpiu geras dvi valandas. Egzekutiškai paaukoju laiką pokaičiui. O ką? Sako, laikas pinigai. Tik jau ne man! Man laikas nieko nekainuoja, nebent gyvenimu susimoku. Bet pala, o miegas ne gyvenimo dalis?

Vakar narciziškai nusimaudęs žiūrėjau į veidrodį. Tyrinėjau veidą ir jo pokyčius, kurie ryškiai pasikeitė po 16 gimtadienio – o jis jau kadais pasilaidojo praeitame dešimtmetyje! Pajauti senėjimo kančią ir malonumą – vienu įkvėpimu įtrauki ir palaimą, ir virusą, kuris tave išgraužia kaip tuberkuliozės bakterijos ir lieki kaip tuščiaviduris pakelės kietis, kuriuos vaikystėje nusipjovę pasidarydavome šaudyklėles – pro jas šaudėme šermukšnių kietomis uogomis. Nepamenu, koks dailininkas, jei neklystu Rembrantas, visą gyvenimą troško pasenti vien tam, kad galėtų nutapyti savo seno veido portretą. Tiesa, taip ir nežinau, ar jis jį nutapė... Dorjano Grėjaus prakeiksmo irgi kažkaip nesinori, per daug kraupu, nors neabejoju, kad Oskaras Vaildas troško išsaugoti savo grožį ir patikti berniukas. Ak, tas gyvenimas. Tiesa, nesuprantu, apie ką aš čia dabar kalbu? Baimę pasenti ar apie laiką ir pinigus? Che, che...

Įsipyliau mažą šlakelį baltos degtinės – laimingi laiko ir gurkšnių neskaičiuoju, o aš juk ir taip save bohemiautoju laikau. Nėra tiesaus kelio, nes niekas jais šiais laikais nevaikšto, tam yra taksi, tam yra autobusai, tam yra autostopas – būkim modernūs, juk keliaudami žinome, kur keliaujame, ką pasirenkame, ką atmetame. Tik svarbu – žinoti, kur keliauji, kam keliauji... O aš kartais nukeliauju prie veidrodžio, kaip vakar, pasižiūriu ir suprantu, kad dar niekur nenukeliavau. Nenukeliavau, nes nežinau taško, nežinau tikslo, nežinau omegos, kur turėčiau atsidurti, teleportuotis, šliaužti keliais, dantimis, plaukti, skirsti, ristis ir visaip kitaip link to slinkti. Nėra tikslo, nėra taško B, viskas tik taškas A, tik alfa, tik pradžia, tik startas, tik Kolumbo laivo priekis nukreiptas į Naująją žemę, tik Didžiojo Sprogimo pradžia...

Nusigręžiu nuo veidrodžio. Priminkit, kad į jį pažiūrėčiau tik kitą dešimtmetį. Aišku, jei būsiu pajudėjęs link kažko bent per centimetrą, bent per nago juodymą, per aguonos grūdą.


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą