Filmas: "Didžioji kunigo Amaro nuodėmė" / "El Crimen del Padre Amaro"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Didžioji kunigo Amaro nuodėmė“ (El Crimen del Padre Amaro) (2002 m.). Vėl grįžtu į Pietų Amerikos kino kvartalus ir šįkart vėl į Meksiką. Filmas nominuotas kaip geriausias užsienio filmas „Oskarui“. Jei neklystu, tai knygos ekranizacija, tačiau iškart užbėgsiu už akių – pritrūko paslapties. Jau vien pats pavadinimas „Didžioji kunigo Amaro nuodėmė“ ir pasako viso filmo esmę, paslaptį, netikėtumo nebeišlieka. Šiaip kunigo ir moters meilės vaizdavimas filme visada yra bent jau vidutinės sėkmės formulė kino rinkoje. Mes patys matėme, kaip literatūrą sudrebino V.M. Putino „Altorių šešėlyje“, kuris būtų ant smūgio ekranizuotas, tačiau pats autorius net spektaklius uždraudė pagal jį statyti. Turime Puipos „Nuodėmių užkalbėjimą“ pagal J. Ivanauskaitės „Raganą ir lietų“ – vykusį variantą tiek vizualiai, tiek komerciškai. Taigi užsienyje kuriami net muilo operos šiomis temomis ir galima sakyti, kad jau šiek tiek pavalkiota ir nugyventa tema, juolab, kad dvasininkai šiais laikais jau suvokiami ne kaip tarpininkai tarp Dievo, o labiau kaip psichologai ar šiaip paprasti statybininkai Visagine – šunys matė juos.

„Nuodėmės užkalbėjimas“, mano galva, žymiai geresnis filmas už šį. Iš šio filmo pasigedau išskirtinio emocinio kalibro, viskas sutvinkę ir pritvinkę ties siužetu, kuris balansuoja tarp dramos ir melodramos – žodžiu, muilo operos kategorijoje. Žinoma gera vaidyba, nebloga režisūra kažkiek paperka akis ir širdį, tačiau neatperka to, ko norėtųsi iš tikrųjų iš šios juostos. Nors filmas vertinamas gerai, kaip ir paties pagrindinio jauno kunigėlio Geal Garcia Bernal vaidyba, tačiau visgi pasigedau savitumo, toks jausmas, lyg žiūrėčiau serialą su meksikietiškomis kriminalinėmis gairėmis. Pabaiga filmo, apie kurią girdėjau, kad neva labai sujaudina, labai sukrečia, man pasirodė pakankamai numanoma, neefektyvi, sužiūrėjau be didesnės nuostabos, naiviai tikėdamas siužete kokio nors kitokio sprendimo ar romano interpretacijos.

Filmą vertinu kaip „visai neblogą“, tikrai neblogas ir gal vertas jūsų akies ir laiko, tačiau jis užvaldė mane gan paviršutiniškai, užliūliavo savo istorija ir bijau, kad po metų, tuo pačiu metu, vargiai jį beatsiminsiu, nebent per Bernalio vaidmenų biografijos paradigmą. Taigi, vaikučiai, žiūrėkite, tačiau atraskite daugiau, nei man pavyko.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 60/100
IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com