Sveiki,
Vakar, mano sename name ir vėl dingo elektra. Anksti, bet jau buvo sutemos.
Ir vėl nebuvo kas veikti, kadangi kaime nesama žmonių, pas kuriuos būtų galima
nulėkti ir palošti kortomis arba šaškėmis. Kaimas senas, žmonės seni, jau
seniai miega savo vėsiuose ir drėgnuose nuo rudens pataluose, jų širdys plaka
vis lėčiau ir sunkiau, tarsi nusidėvėję ožio odos būgnai, reikalaujantys naujo
gyvenimo. Taigi neliko nieko kito, kaip galvūgalyje, šalia lovos, prisidegti
žvakių ir iki vėlumos, kaip tai darydavo 18 – 19 amžiuje žmonės, skaityti iki
vidurnakčio, klausantis pro langus lakstančio vėjo. Pagalvojau, jaučiuosi, lyg
daug daug metų grįžęs į visai kitą gyvenimą, kur sėdžiu sau angliško stiliaus
name, kur ūbauja skersvėjai ir vaiduokliai, nelyginant kokiam seserų Brončių
romane ir mėgaujuosi kiekvienu perskaitytu žodžiu. Kol dar matau, kol dar
girdžiu, kol dar užuodžiu...
Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą