2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

Filmas: "Snieguolė ir medžiotojas" / "Snow White and the Huntsman"




Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Snieguolė ir medžiotojas“ (Snow White and the Hunstman) (2012 m.). Taigi, dar viena „Snieguolės“ versija šiais metais – o kiek jų dar bus? Nori nenori, tenka lyginti su nesulyginamu (dėl žanrų skirtumų) „Veidrodėli, veidrodėli...“, pastarasis, mano akimis, buvo tikrai vykęs pravalas. Na, o ši versija, kuri nuteikia pasinerti į tikrą nuotykį ir išgyventi Snieguolės tragediją, man visgi pasirodė kur kas stipresnė ir labiau vykusi – ne toks drąsus pasityčiojimas iš šios legendinės pasakos. 

Žinau, kad nemaža dalis žiūrovų kažkaip visgi skeptiškai vertino šį filmą. Žinau, kad Kristen Steward, kuri jau įgavo plytos ir lentos pravardes dėl savo vienodo ir monotoniško veidelio, visgi nėra tokia jau super prasta, kaip daugelis piešia – tikriausiai čia skonio reikalas. Gal bėgimas per samanotas girias neleido jai atsiskleisti savo lentos sugebėjimui – nežinau, tačiau savo išvaizda, kurią patobulino efektai, manau, tiko šaltam Snieguolės įvaizdžiui, o tai, manau, nėra jau taip blogai. Aišku, visu Everestu Sniegūračką perspjauna legendinė ir kvapą gniaužianti Charlize Theron, kuri iš esmės ir buvo viso filmo veidas, įvaizdis ir tikrasis arkliukas. Jai nepaprastai tiko šis vaidmuo, o jau grožis ir piktumas – puikiai dera su jai parinktu įvaizdžiu, kostiumais, makiažu, ką menkai galima pasakyti apie purviną po paplavas ir girias belakstančią Snieguolę. Kitą vertus, raganą suvaidinti paprasčiau.

Filmas vietomis man panašėjo į „Tristano ir Izoldos“ ekranizaciją – daug pilkumos, šalto vandens, nusilakstančių ir nukamuotų personažų, kurie pakurstyti Snieguolės žodžių, suima savo paskutines dvasios taurumo likučius ir puola klastingą raganą. Pabaiga šiek tiek, sakyčiau, pasirodė skurdoka, bet nerimauti neverta, kadangi IMDb paskelbė, jog buriasi antrąkart kūrybinė komanda ir kurs šios istorijos tęsinį. Tik kažin, ar beverta tęsti šią istoriją? Bijau, kad bus nusivažiuota į lankas... Galėjo palikti taip, kaip yra, o yra ne taip jau ir prastai, sakyčiau, man net patiko, nes buvau išsiilgęs neblogo, įtraukiančios filmo su vaizdo efektais. Aišku, netikėtumo filme buvo mažai, erzino užtęstos kai kurios bereikšmės scenos, kurios nieko nedavė istorijai, tik pratempė laiką. Nepaisant visko, reginys pavyko, efektai efektingi. Ch. Theron nuostabi, lenta šen bei ten kruta, o Luko Besono „Žanos d‘Arc“ laikų kostiumai vėl sugrąžina į viduramžius ir pasakų amžių. Tiesa, vaikams ši pasaka visai netinka...

Įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 6.1


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą