Kai suvoki, kad vasara jau baigėsi

Sveiki,

Aha, jau kalendorinės vasaros pabaiga. Ir kaip visada... Norėtųsi kokios nors ceremonijos viskam įprasminti, bet kam tos ceremonijos? Vis tiek nėra laike linijos, atkarpos, kurią galima užbrėžti ir pradėti kitką, bet metuose ryškiausias, numatomas toks brūkšnys tikriausiai vis tiek galėtų būti paskutinė vasaros diena.

Darbai. Nauji. Ir tie patys. Jurginai. Gėlės. Mokiniai. Pirmokai. Kaspinai. Lietus. Saulė. Grybai. Knygos. Arbata. Kava. Ankstyvūs rytmečiai. Ir eilėraščiai. Daug žodžių, sudėtų į rudenį ir už rudens...

Kai suvoki, kad vasara jau baigėsi

Rugpjūtis yra išdavikas –

Smogia tau tiesiai karščiu į akis

Ir netrukus įstumia

Į rudens siaubo kambarį.

Jame blaškomės kaip nupeštos vištos

Po nebeatpažįstamą vištidę.

Negi jau? Negi dabar?

Žiūri į kalendorių ir nesitiki,

Kad ir jis tave išdavė. Visi iki vieno...

Negi jau ir praėjo... vasara.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nešantys žinią" / "The Messengers"

Sveiki,

Užsimaniau pažiūrėti kokį nors paprastą komercinį siaubo filmą ir aptikau – „Nešantys žinią“ (angl. The Messengers) (2007), kuriame pasirodo „Saulėlydžio“ žvaigždė Kristen Stewart, paskutiniu metu išgyvenanti tikrą sumaištį gyvenime, turinti tiek pat gerbėjų, kiek ir jos nemėgstančių, dar kitaip pravardžiuojama kaip Holivudo „lenta“. Tiek to, ji šiame filme nusifilmuoja būdama dar mokinė ir toli gražu tai nėra pats prasčiausias jos pasirodymas kine, nors nieko ypatingo ji nepateikia, kaip ir pats filmas.

„Nešantys žinią“ – tai pagal visus įmanomus standartus sukaltas siaubo filmas – šeima atvyksta į naują namą, bando susikurti naują gyvenimą, tačiau prieš tai buvusi šeima buvo išžudyta tame pačiame name. Na, ir jūs gi suprantate – vaidenasi, pasirodo pabaisos tik vaikams, o tėvai netiki... Scenarijus pasirodė ganėtinai nuvalkiotas, viskas daugmaž nuspėjama ir pavalkiota. Vaidyba vidutiniška ir toli gražu nieko nestebinanti, režisūra nuobodoka ir šiaip filmas nieko nebestebina. Tiesą sakant, nelabai supratau, kodėl filmas tokiu pavadinimu, kuris ne tik formoje nieko mums nenori pasakyti, bet ir apskritai idėja tokia skysta ir nieko nesakanti, kad „Teletabių“ serija taptų tikra pamoka žiūrovui, palyginus su tuo, ką galima pamatyti čia. Niekada neičiau į kino teatrą žiūrėti šios kino juostos, bet paprastam vakarui filmas per laptopą su K. Stewart gal ir nėra pats prasčiausias pasirinkimas, a?

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 34/10

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paprasta širdis" / "The Normal Heart"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiąnakt teko pažiūrėti filmą „Paprasta širdis“ arba kitaip „Normali širdis“ (angl. The Normal Heart) (2014). Tai amerikiečių TV kanalo HBO užsakytas ir sukurtas filmas – tas pats kanalas leidžia serialą „Amerikietiška siaubo istorija“, vienas iš jų kūrėjų, sukūrė šį filmą. Taigi, šiąnakt jį žiūrėjau, ir taip jau sutapo, kad tuo pačiu momentu jis kitoje planetos pusėje pelnė „Emmy“ apdovanojimą kaip geriausias metų TV filmas.

Na, filmas, kaip čia pasakius, jį kažkas turi tiesiog išversti ir pristatyti Lietuvos piratiniams filmų platinimų tinklams. Tai išties žavus perliukas ir visai nesvarbu, kad tai TV filmas – jis nušluosto nosį daugeliui Holivudo kino juostų. Patiko, aišku, kad patiko, nors tenka pripažinti, kad kino industrijoje AIDS tema tikrai nėra nauja, ypač 9 dešimtmečio pradžios vaizdiniuose, kada kuriamos biografinės dramos apie mirusius ne tik homoseksualus nuo šios ligos. Filmas priminė ir ne taip seniai matytą „Dalaso klubą“ (2013) bei „Filadelfiją“ (1993).

„Paprasta širdis“ – tai pasakojimas, kuris nukelia mus į 1980-1983 metus, kad JAV po seksualinės revoliucijos homoseksualų tarpe prasideda AIDS epidemija. Užkrečiama ji lytiniu būdu, bet yra manoma, kad virusas mutavo iš gyvūnų ir paplito pas žmogų. Filme vaizduojama homoseksualų pora, kurioje vienas iš partnerių suserga šiuo virusu, kuris tada dar vadinosi „žydruoju maru“. Vienas iš partneriu priklauso aktyvistų grupuotei, kuri visais įmanomais būdais nori pritraukti tiek žiniasklaidos, tiek vyriausybinių organizacijų dėmesį, tačiau visuomenė abejinga šios ligos protrūkiui ir mano, kad tai pačių homoseksualų reikalas. Liga plinta žaibiškai, šalia miršta draugai ir bendražygiai. Darosi išties baisu, kad virusas sunaikins viską, kas gyva...

Žinoma, meilės istorija čia irgi užima nemenką vietą, bet labiausiai emocijas kursto vyriausybės ignoravimas ir ta nuolatinė padėtis be išeities, kad esi ignoruojamas ir pasmerktas. Puikus aktorinis darbas! Julia Roberts, kuri paskutiniu metu labiau atsidėjusi motinystei, visgi nusprendė suvaidinti medikę – puikus darbas. Šaunuolis Mark Ruffalo, kuris tiesiog šiame filme buvo nepakartojamas. Tą patį galiu pasakyti ir apie „Aferisto“ žvaigždę Matt Bomer, kuris ir gyvenime neslepia esąs homoseksualus.

Nežinau, mane šis filmas papirko, sužavėjo ir negaliu skirti mažiau balų nei maksimumą.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Kai klasika tampa parodija: Mirk iš juoko!

Sveiki,

Žinote, šiandien grįžtu namo ir sėdu prie kompiuterio, tikėdamasis kažko netikėto ir šmaukšt-braukšt – yra! Neįtikėtina, kaip pralinksmino šis vaizdo įrašas! 1995 metais šis serialas vadinosi „Marija la del Barrio“ arba „Marija iš lūšnyno“ (Lūšnynų Marija). Dabar, pamačius ištrauką, tiesiog negalėjau nustoti kvatotis – primena parodiją, tiesiog vienas pakštelėjimas serijoje virto tikromis isteriškomis skerdynėmis, tada Lietuvos žiūrovams buvo didelė intriga ir sulaikę kvapą stebėjo Sorajos siautėjimą, bet dabar tiesiog plyšta žandai, žiūrint šią ištrauką. Dievaži, net pilvo raumenis suskaudo bežiūrint. Dalinuosi:

Jūsų Maištinga Siela

Fotoreportažas: Savaitgalis kaime, kai sėdėdamas prie laužo, priartėji prie protėvių

Sveiki, vasarotojai,

Na, taip... vasara jau tuoj taps dar viena istorija šiais metais, bet dar nevėlu, dar, kol pliaupia per visus kraštus vasaros lietus, kartais šaltas, kartais tik vėsus. Jau prasideda grybų sezonas, bet aš dar ketinau sugriebti vasarai už skverno ir prisitempti, apsilankydamas kelioms dienoms sodyboje.

Debesys, dangus, nugiedrintos naktys, kai šitaip aiškiai matosi lyg per lęšį pritrauktas Paukščių Takas, skrendantys lėktuvai, kai spurda ugnis, garuojantis šašlykai, arbata; vėl ir vėl sugrąžina kažkur į protėvių laiką, kai šie aptardavo dieną prie laužų, kepdami mėsą ir garbindami dievus. 

Ir mes vis dar tai galime daryti, gyvendami Europos Sąjungoje. Be patyčių

.

Kažkaip pasikroviau ugnies, gamtos, žemės... Ai, tegu už mane kalba fotografijos:

 

Gyvybė įveikia betoną.

 

Nors rugpjūčio 24 diena yra laikoma gandrų išskridimo diena, tačiau nė viena gandrų šeima nepanoro susukti čia lizdo.

 

Bulvės be pesticidų. Šiųmetės.

 

Siekiant Gagarino.

 

Dobilynas.

 

Buvusi šuns grandinė. Kažkaip prisiminė Jono Biliūno "Brisiaus galą"...

 

Senelio rudėjantys ūkio padargai.

 

Tvartelio "akiniai".

 

Ar Japonijoje irgi taip būna?

 

Skalbinių segtukai. Jau kokį penkiolika metų čia tabaluoja...

 

Ruduo kiša savo nagus...

 

Mamos jurginas (1 dalis).

 

Mamos gėlynas.

 

Šimtai akučių - tai ne ant odos užaugusi bakterijų chunta, bet kavos puodelio paviršius. Namuose malta kava galima lepintis ir kaime.

 

Tai ne šiaip išlankstytas vidurinio piršto nepadorus gestas, bet šakė ant šulinio. Prie jos buvo pririšama virvė ir su ja ieškoma šulinio dugne nuskendusio kibiro.

 

Mamos jurginas (2 dalis).

 

Drugelių metas jau eina į pabaigą. 

 

Wallpaper'is - kodėl gi ne?

 

Gal ir ne Majamis, bet vis tiek. Šiferio sąvartynas.

 

Štai ir garsieji šašlykai virš šašlykinės. 

 

Senas mano priešas - dilgėlės, nepamainomas senolių vaistas.

 

"Pasiklydo rugiagėlė laukuos.."

 

Saulėlydžių grožis.

 

Geltonos kerpės ant medžių reiškia, kad yra tarša.

Jūsų Maištinga Siela