Sveiki, skaitytojai,
Tiesą sakant, nelabai planavau žiūrėti antrąjį „Interviu
su vampyru“ (angl. Interview with the Vampire) sezoną, tačiau
taip jau nutiko, kad visgi sužiūrėjau! Prieš metus pasirodė pandemijos metu
nufilmuotas pagal garsiosios rašytojos Anne Rice romaną „Interviu su vampyru“
motyvus sukurtas pirmasis sezonas. Garsi rašytoja kaip tik mirė tuo metu, kai
pirmojo sezono darbai ėjo į pabaigą, todėl kūrybinei brigadai buvo išties
liūdna... Visgi teko luktelti, kol aktoriai gerokai nevaržomi pandeminių
ribojimų sugrįžo į filmavimo aikštelę pratęsimui. Tiesa, serialas gerokai
pakoreguotas ir nutolęs nuo legendinės 1993 metų Neil Jordan filmo versijos tuo
pačiu pavadinimu ir, aišku, gerokai paplėtotas, nei pats romanas.
Naujasis sezonas realiai tęsia romane vaizduojamą
laikotarpį, kai iš JAV po Lestato nužudymo Luisas ir Klaudija pabėgą į Europą. Jie
klaidžioja po griūvančią ir šiurpią Antrojo pasaulinio karo apsėstą Europą ir
ieško savo padermės ištakų, bando suprasti savo galią ir paskirtį, tačiau nieko
neranda, kol vieną dieną neatsiduria Paryžiuje, kuriame jiedu priimami į
vampyrų naktinį teatrą ir su mirtinais įsipareigojimais tampa jo dalimi. Tačiau
vietiniai ir seni vampyrai, kurie tarpusavyje susigyvenusi kaip kraujo komuna,
netrukus pradeda nusibosti Klaudijai, kuri kažkada taip troško sėslios ir
saugios šeimos. Kol Klaudija stengiasi susigyventi ir pavergti vietos
išgyvenusią žydę siuvėją, pats Luisas išgyvena vidinę dramą tarp kaltės jausmo
dėl Lestato nužudymo ir naujojo širdies draugo Armando, seno ir romėnų laikus
menančio galingo vampyro. Netrukus Klaudija ir Luisas sužino, kad teatrą įkūrė
legendinis tas pats Lestatas ir visi aplinkiniai vampyrai apie jį yra sukūrę
kultą, bet kas nutiks su Armandu ir kitais, kai šie sužinos, kad tai Klaudija
ir Luisas nužudė šios bendruomenės įkūrėją?
Sezonas slogus, nors dinamiškesnis bei tamsesnis už
pirmąjį – tai tik pliusas. Vienoje laiko juostoje Armandas ir Luisas toliau
duoda interviu charizmatiškajam rašytojui Danieliui, bet pamažu įtampa auga,
kadangi Luisas, tiek ir kažkada atmintį praradęs žurnalistas, susivokia, kad
tikrovė, kurią nugyveno nuo pastarojo susitikimo prieš daugybę metų, skiriasi
ir už viso to slypi užmarštin nugrimzdusi Armando ir Lestato istorija. Iš tikrųjų
šis serialas paremtas psichoterapiniu pobūdžiu, Luisui reikia išsipasakoti
prisiminimus, tačiau, bent jau man, tikrosios priežastys, kodėl Luisas nori
atskleisti pasauliui tikrąją vampyrų istoriją, kai vis tiek visi tiki, kad tai
rašytojo išmonė, man nėra iki galo aiški. Tačiau aiški ji tampa šio filmo
struktūroje, kadangi ji sugriauna pastarųjų 77 metų veikėjų melo istoriją.
Taigi istorija „šokinėja“ nuo šiuolaikinių laikų, kai
duodamas interviu Danieliui iki Paryžiaus pokario teatro istorijos ir
žiauriosios vampyrų komunos, kurioje galiausiai suinscenizuojamas Luiso ir
Klaudijos teismas. Visa tai padaroma gan tamsiai ir teatralizuotai, pakankamai įtraukiai.
Jeigu pirmajame sezone stigo dinamikos ir sezonas vietomis atverdavo
užvilkintas duobes, tai šiame sezone įvykiai kur kas įdomesni, labiau paplėtota
ir knygoje beveik nebuvusi interviu dabarties pasakojimo linija.
Aišku, antrasis sezonas neapsiėjo be tam tikrų aktorių
pasikeitimų. Štai aktorė Bailey Bass, pirmajame sezone vaidinusią Klaudiją,
nusprendė nebetęsti šio projekto ir ją pakeitė Delainey Hayles. Man asmeniškai,
Klaudija mažiausiai patinkantis personažas, ji tokia erzinanti ir kvaila, kad
tiesiog vis laukdavau, kada ją nustos rodyti. Visgi šiame seriale, regis,
atrodo, kad visi vampyrai arba gėjai, arba lesbietės, viskas taip utriruota pagal
LGBTQ siužetines charakteristikas, kad kartais atrodo, jog šioji istorija
išskirtinai apie vampyrų LGBTQ pasaulį. Aišku, tai savaime nėra blogai. Pirmajame
sezone galbūt buvo daugiau Lestato ir Luiso homoerotikos, sekso scenų, šiame
visas seksualumas labiau prislopęs ir pasineriama į intrigas, bandoma plėtoti
Luiso, Lestato ir Armando dvasinį pavydo ir prieraišumo istorijų melodramą, kas,
aišku, neblogai pavyksta.
Matau, kad „Interviu su vampyru“ numatomas dar ir
trečiajam sezonui. Tai gan įdomu, nes tas, kas buvo šiuose dvejuose sezonuose –
viskas išnaudota ir išsekę. Tačiau iš paskutiniųjų serijos užuomazgų galima
spręsti, kad serialas gali pasisukti visiškai netikėtomis linkmėmis ir kitame
sezone atsirasti didesnis krūvis Lestato personažui, apie kurį Anne Rice buvo
parašiusi storą atskirą knygą. Kol kas serialo kūrėjai leidžia sau labai
laisvai kurti, interpretuoti ir kryžminti vampyrų kronikos palikimo medžiagą su
fiktyviai infiltruotais siužetiniais motyvais. Manau, kad trečiajame sezone to
bus dar daugiau, o, kaip žinia, autoriai mėgsta prikelti seniai mirusius
veikėjus ir juos parodyti visai kitokioje žmogiškųjų vertybių šviesoje, kaip
nutiko šiame sezone su Lesatu ir Luisu. Apsigalvojau, lauksiu ir trečiojo
sezono.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą