Asmenybė. Kazimieras Jonas Sapiega (1638-1720) – Sapiegų rūmų tikrasis valdovas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Apie garsiuosius Sapiegų rūmus bei jų istoriją jau rašiau ČIA. Šiandien tęsiu apie Sapiegų giminės istoriją ir noriu skirti šiek tiek dėmesio Kazimierui Jonui Sapiegai.

 

Kazimieras Jonas Sapiega buvo svarbi asmenybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijoje, priklausantis vienai įtakingiausių didikų giminių. Jo gyvenimas ir veikla atspindi sudėtingą XVII a. pabaigos politinę situaciją, giminės ambicijas ir kovas dėl valdžios.

 

Kazimieras Jonas Sapiega gimė apie 1638 m. ir mirė 1720 m. gegužės 13 d. Daugiau nei penkiasdešimt metų jis aktyviai dalyvavo politiniame ir kariniame šalies gyvenime. Jo karjera buvo nuosekli ir įspūdinga: jis ėjo daugybę aukštų pareigų, kurios suteikė jam didelę galią ir įtaką. Sapiega buvo Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas (nuo 1681 m.), o vėliau – Didysis etmonas (nuo 1682 m.). Šios pareigos suteikė jam neribotą karinę valdžią, o tai buvo itin svarbu to meto valstybėje. Be to, jis buvo Vilniaus vaivada (nuo 1682 m.), kas sustiprino jo pozicijas ir leido kontroliuoti svarbiausią Didžiosios Kunigaikštystės miestą.

 

Kazimieras Jonas Sapiega paliko ryškų pėdsaką Vilniaus ir visos Lietuvos istorijoje. Jo, kaip Didžiojo etmono, kaip minėjau, galia buvo milžiniška, ir jis aktyviai ja naudojosi, gindamas savo giminės interesus. Sapiegos šeima, ypač Kazimieras Jonas, tuo metu tapo beveik savarankiška jėga, kuri dažnai veikė nepriklausomai nuo karaliaus ir Seimo sprendimų. Tai sukėlė didelį kitų didikų nepasitenkinimą ir sukėlė ilgą kovą dėl valdžios, žinomą kaip Sapiegų ir kitų didikų konfrontacija. Ši konfrontacija pasiekė apogėjų 1700 m. Valkininkų mūšyje, kurio metu Sapiegų kariuomenė patyrė pralaimėjimą prieš kitų didikų pajėgas, vadovaujamas Mykolo Servacijaus Višnioveckio. Šis pralaimėjimas sumenkino Sapiegų giminės įtaką ir galutinai atėmė iš jų didžiąją politinę galią. Tačiau pats Kazimieras Jonas mūšio metu nedalyvavo. Nors jo politinė karjera baigėsi pralaimėjimu, jo indėlis į Vilniaus architektūrą išlieka akivaizdus – jis finansiškai rėmė daugelio Vilniaus barokinių bažnyčių statybas.

 

Kazimieras Jonas Sapiega garsėjo kaip valdingas, ambicingas ir ryžtingas politikas. Jis buvo puikus strategas, tačiau jo noras įtvirtinti Sapiegų dominavimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lėmė ilgalaikius konfliktus. Apie jo asmeninį gyvenimą žinoma, kad jis buvo vedęs tris kartus. Pirmąja jo žmona tapo Marija Kristina de Béthune, antra – Teresė Korvin-Gosievskaitė, o trečia – Antanina Čartoriskaitė. Tiesa, jo asmeninis gyvenimas dažnai liko politikos šešėlyje, nes būtent politinės intrigos ir kova už giminės galią buvo pagrindinis jo gyvenimo variklis. Jo, kaip politinio veikėjo, ambicijos atsispindi ir jo portretuose, kuriuose jis vaizduojamas kaip didikas, turintis galią.

 

Yra išlikę keli Kazimiero Jono Sapiegos atvaizdai. Garsiausias iš jų – nežinomo dailininko nutapytas portretas, kurį čia ir matote, vaizduojantis jį su Didžiojo etmono regalijomis, kas pabrėžia jo aukštą statusą. Nors nėra tikslių duomenų, kas nutapė šį ir kitus jo portretus, jie yra vertingi istoriniai šaltiniai, padedantys suprasti to meto didikų reprezentavimo kultūrą ir Sapiegos vietą visuomenėje.

 

Kokie Vilniaus objektai sietini su Kazimieru Jonu Sapiega?

 

1. Sapiegų rūmai Antakalnyje. Tai pagrindinis su jo vardu susijęs pastatas. Rūmai, pastatyti 1689–1692 m., buvo Kazimiero Jono Sapiegos užmiesčio rezidencija. Šiandien tai yra vienintelis išlikęs brandžiojo baroko stiliaus didikų rūmų ir parko ansamblis Lietuvoje. Rūmai buvo statomi siekiant parodyti Sapiegų giminės ambicijas ir galią.

 

2. Vilniaus Išganytojo bažnyčia ir buvęs trinitorių vienuolynas. Šis kompleksas yra neatsiejama Sapiegų rūmų ansamblio dalis. Kazimieras Jonas Sapiega pakvietė trinitorių vienuolius į Vilnių ir 1694 m. pradėjo statyti vienuolyną bei bažnyčią šalia savo rezidencijos. Bažnyčia buvo užbaigta 1717 m.

 

3. Sapiegų parkas. Tai vienas seniausių ir ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje, suformuotas prie Sapiegų rūmų. Parkas su alėjomis, fontanais ir dekoratyvinėmis skulptūromis buvo skirtas pabrėžti rezidencijos reikšmę.

 

Įdomu tai, kad visi šiek objektai Antakalnyje šiandien jau labai puikiai sutvarkyti, nes po parką galite vaikščioti nemokamai, galite apsilankyti vienuolyne, o Sapiegų rūmuose vyksta šiuolaikinio meno parodos, pristatoma ir pats Sapiegos palikta rūmų istorija.

 

Maištinga Siela