Mielieji!
Britų
regėtojas Craigas Hamiltonas-Parkeris pastaraisiais metais užsitarnavo
vieno labiausiai diskutuojamų ir prieštaringiausių šių laikų aiškiaregių
reputaciją, žiniasklaidos skambiai krikštijamu naujuoju Nostradamu. Šis
Jungtinėje Karalystėje gimęs ir užaugęs mediumas jau ne vieną dešimtmetį
džiugina sensacijų ieškančius gerbėjus ir piktina skeptikus, drąsiai laidydamas
pranašystes apie pasaulinio masto kataklizmus, politinius žemės drebėjimus bei
žmonijos ateitį. Nors didžioji dalis tradicinės mokslo bendruomenės ir
žurnalistų į jo pareiškimus žvelgia su dideliu skeptišku atsargumu, jo įtaka
skaitmeninėje erdvėje ir milžiniška sekėjų armija „YouTube“ kanale liudija apie
neblėstantį visuomenės susidomėjimą mistika bei baimę dėl rytojaus.
Kilmės
šaknų ieškantis pasakojimas atskleidžia, kad Hamiltonas-Parkeris užaugo
visiškai eilinėje britų šeimoje, o jo kelias į okultizmą prasidėjo ne per
staigų nušvitimą, o per ilgus bandymus suprasti tariamus anapusinius signalus.
Anot paties aiškiaregio, jis jau ankstyvoje jaunystėje pajutęs išskirtines
galias – esą gebantis matyti ateities vizijas, bendrauti su mirusiųjų sielomis
ir jausti globalius energetinius svyravimus. Šiuos savo gebėjimus jis bėgant
metams tobulino, paversdamas juos ne tik asmeniniu dvasiniu keliu, bet ir viešu
reginiu, pritraukiančiu tūkstančius smalsuolių, ieškančių atsakymų į nerimą
keliančius klausimus.
Jo
vizitine kortele ir didžiausiu koziriu viešuosiuose ginčuose tapo kelios
skambios prognozės, kurios, pasak jo šalininkų, vėliau išsipildė su
stulbinančiu tikslumu. Tarp dažniausiai jo gerbėjų minimų laimėjimų figūruoja
Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos sėkmingas numatymas bei
Donaldo Trumpo pergalė 2016 metų JAV prezidento rinkimuose. Šie įvykiai
akimirksniu iškėlė jį į tarptautinį šlovės olimpą, o pati žiniasklaida ėmė
akylai stebėti kiekvieną jo pasisakymą, tikėdamasi rasti užuominų apie kito
didžiojo pasaulio lūžio kontūrus.
Visgi
jo oponentai nesustoja priminti, kad šalia pataikytų prognozių yra ir gausybės
skaudžių fiasko bei neišsipildžiusių baubų. Hamiltonas-Parkeris ne kartą yra
skelbęs apie artėjančią masinę ekonominę suirutę, specifinius politinius
perversmus ar netikėtas gamtos nelaimes konkrečiu laiku, kurios galiausiai taip
ir neįvyko arba prasilenkė su tikrove. Skeptikai pabrėžia, kad jo pranašystės
dažnai remiasi saugiais, miglotais ir universaliais teiginiais, kuriuos vėliau
galima lengvai pritaikyti bet kokiam realioje erdvėje pasirodžiusiam įvykiui, o
dalis jo vizijų tėra sumanus manipuliavimas masine baime.
Ypatingą
nerimą jo gerbėjams kelia regėtojo mintys apie karus ir geopolitinę įtampą,
ypač jo perspėjimai dėl galimų globalių karinių konfliktų, galinčių įsipliekti
Azijos regione. Jis ne kartą yra įspėjęs, kad smulkus incidentas Taivano
sąsiauryje arba jūrų erdvėje gali akimirksniu įžiebti didžiulį ugnį, į kurį
neišvengiamai įsitrauktų didžiosios pasaulio valstybės, o tai reikštų visišką
tarptautinio saugumo sistemos griūtį. Nors jis tiesioginės ir neatšaukiamos
pasaulio pabaigos ar žmonijos sunaikinimo scenarijaus pastaruoju metu
neprognozuoja, jo piešiamas ateities pasaulis atrodo grėsmingas, nestabilus ir
persmelktas nuolatinės branduolinio ar ekonominio konflikto nuojautos.
Savo
pranašystėse jis didelį dėmesį skiria ir dvasiniam žmonijos virsmui, teigdamas,
kad planetos laukia ne vien tik materialios krizės, bet ir gilus sąmonės lūžis.
Anot jo, dabartiniai sunkumai, klimato kaitos iššūkiai ir politiniai
nusivylimai tėra skaistykla, per kurią žmonija privaloma tvarka turi pereiti,
kad iš esmės pakeistų savo požiūrį į Žemę ir tarpusavio santykius. Šiose
vizijose fatalizmas dažnai pinasi su viltimi, kad išgyvenę didžiausius
sukrėtimus, žmonės sugebės sukurti naują, dvasiškai brandesnę visuomenę.
Žvelgiant
į paties Craigo Hamiltono-Parkerio asmenybę žurnalistiniu žvilgsniu, ryškėja
labai dvilypis portretas: viešojoje erdvėje jis demonstruoja ramybę,
užtikrintumą ir charizmą, puikiai suprasdamas šiuolaikinės medijų rinkos
dėsnius bei publikos poreikį reginiui. Kritikai jį vadina talentingu šoumenu,
kuris meistriškai išnaudoja žmonių neužtikrintumą nestabiliame pasaulyje, tuo
tarpu ištikimi sekėjai jame mato drąsų tiesos nešėją, perspėjantį žmoniją apie
nematomas, bet realias grėsmes. Galiausiai, nepaisant to, ar jo žodžiais
tikima, ar jie vertinami kaip eilinis bandymas pasipelnyti iš baimės, šis britų
regėtojas tvirtai įsirašė į šiuolaikinę popkultūrą kaip savitas mūsų laiko
simptomas.
Maištinga
Siela
