Sveiki,
Naujosios Akmenės
herbas yra giliai įsišaknijęs miesto pramoninėje istorijoje, kuri prasidėjo XX
amžiuje. Herbo skydas perkirstas į du laukus: viršutinėje sidabrinėje galvoje
yra du raudoni sukryžiuoti kirtikliai, o pagrindiniame juodame lauke
pavaizduotas raudonas ugnies ratas su auksiniais liepsnos liežuviais. Šie
simboliai tiesiogiai atspindi Naujosios Akmenės atsiradimo istoriją ir jos
glaudų ryšį su statybinių medžiagų gamyba. Kirtikliai simbolizuoja senąją
kalnakasybą ir klinčių gavybą, kuri tapo pagrindine žaliava cemento gamybai.
Tuo tarpu ugnies ratas primena pagrindinį miesto atsiradimo ir klestėjimo
šaltinį – cemento gamyklą.
Herbo kūrimo istorija, kaip ir daugelio kitų Lietuvos
miestų, yra kupina iššūkių. Pirmieji bandymai sukurti herbą buvo dar 1969–1970
m., kai buvo siūloma pavaizduoti kelnes (mūrininkų įrankį) su žvaigždute,
tačiau šis projektas buvo sustabdytas dėl politinių aplinkybių. Prieš tris
dešimtmečius sugrįžus prie idėjos, nuspręsta atsisakyti ankstesnių motyvų ir
ieškoti naujų, labiau atspindinčių miesto specifiką. Dailininkas Arvydas
Každailis sukūrė keletą variantų, iš kurių, pritarus vietos gyventojams,
buvo pasirinktas variantas su kirtikliais ir ugnies ratu. Šį herbo etaloną 1998
m. balandžio 9 d. aprobavo Lietuvos heraldikos komisija, o tų pačių metų
gruodžio 16 d. Akmenės rajono taryba nusprendė patvirtinti jį kaip oficialų
rajono ir Naujosios Akmenės miesto herbą.
2012 metais, tęsiant Lietuvos miestų herbų įamžinimo
tradiciją, buvo išleistas pašto ženklas su Naujosios Akmenės herbu. Šis pašto
ženklas, atspindintis miesto pramoninę tapatybę ir energiją, tapo ne tik
filateliniu leidiniu, bet ir simboliniu būdu paminėti Naujosios Akmenės
istoriją. Jis padėjo plačiajai visuomenei geriau pažinti šį kraštą, kurio
gyvenimas neatsiejamas nuo cemento gamybos, ir pabrėžė jo unikalų vaidmenį
šalies pramonės ir ekonomikos istorijoje.
Maištinga Siela
