Rodomi pranešimai su žymėmis Pep Tosar. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Pep Tosar. Rodyti visus pranešimus

2012 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Filmas: "Miegok kietai" / "Mientras Duermes"


Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti dar vieną ispanų filmą. Nepykit, bet paskutiniuoju metu vėl sugrįžo mano pamirštas fetišas ispaniškajam kinui. Na, ir tikriausiai „n“ kartų pasikartosiu, kad ispanai moka kurti stulbinančius siaubo ir trilerių filmus. Šįkart ispanų režisieriaus Jaume Balaguero sukūrė puikų trilerį „Miegok kietai“ (Mientras Duermes) (2011 m.), kuriame sutikau savo mėgstamą ispanų aktorių Luis Tosar. „Miegok kietai“ – pristatomas kaip siaubo trileris, tačiau jį labiau pavadinčiau psichologiniu trileriu, nors tenka pripažinti, kad įtampos šiame filme nemažta, kuri priartėja prie siaubo elementų. Na, iš tikrųjų įdomus siužetas – kasnakt po lova miegantis vyrukas išlenda iš po jos ir atsigula prie savo nusvaigintos „meilės“, kuri vėliau pasirodo nesanti meilė, bet besanti jo sutrikusių emocijų auka, tyrinėjimo objektas. Pagrindinis herojus aiškiai sutrikusios psichikos realiame gyvenime atrodo stabilus ir atsakingas raktininkas, tačiau velniškai apsukrus...

„Paslėptas veidas“ (La Cara Oculta) – buvo paskutinis siaubo trileriukas ispanų, kurį teko matyti ir galiu pasakyti, kad ši juosta nemažiau nusileidžia ankstesniam filmui, o gal kai kam bus netgi daug įdomesnė, nes įtampos filme tikrai netrūksta, įdomus siužetas prikausto prie filmo ir išlaiko jį iki pat pabaigos – o juk tai gero trilerio ženklas! Kol Holivudas tąsosi ir kasosi gimdydamas vidutinius trilerius, ispanai jų sukuria kur kas mažiau, bet kai juobteli iš peties, tai ir žado gali netekti. Šiaip tikrai, rekomenduoju pažiūrėti jį šįkart Holivudo fanams, kurie iškart pajus kaip skiriasi režisūrinis braižas, energetika, ištransliuotos idėjos. Praleidau naktį puikias valandas su puikiu trileriu.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 7.2 



Jūsų Maištinga Siela

2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

Filmas: "Juoda duona" / "Pa negre" / "Black Bread"


Sveiki visi,

Šiandien noriu sugrįžti į ispaniško kino pasaulį ir pristatyti kino filmą „Juoda duona“ (Pa Negre / Pan Negro / Black Bread) (2010 m.). Šįkart ispanų režisierius Augusti Villaronga mus nukelia į Antrojo pasaulinio karo Ispaniją, kada šalyje vyko pilietinis karas – tai vaikystės pasakojimas apie sunkų link brandos einantį berniuką, jo šeimos likimą. Istoriniu kontekstu ir šiaip spalvomis kažkiek primena kitą ispanų filmą – „Pano labirintas“, bet „Juoda duona“, mano akimis, jam šiek tiek nusileidžia, tačiau drįstu pasakyti, kad šis ispanų kūrinėlis tikrai vertas dėmesio. 

„Juoda duona“ – tai daugybę „Gojos“ statulėlių susišlavęs filmas, pripažintas geriausiu metų ispanų filmu vertas savo apdovanojimų. Pasakojimo istorija ganėtinai įdomi, įdomus istorinis kontekstas, šeimos paslaptys ir jų išaiškinimas, o ką jau bekalbėti apie nepriekaištingus ispanų aktorius? Patiko man šis filmas savo raiška, savo ispanišku savaip atpažįstamu stiliumi, paslaptingumu, mistikos žiupsneliais ir realistiškais vaizdais. Matosi, kad prie filmo smarkiai padirbėta tiek detalėmis, tiek operatoriaus darbu, nes kamera tikrai neerzina, ji plaukia beveik padoriai, o ir emocijų duoklę filmas suteikia gal ir ne maksimaliai sukrėsdamas, tačiau pakankamai, kad negalėtumėt nuo filmo atitraukti akių. Negaliu pasakyti, kad filmas kažkuo jau labai nustebino, originalumo šiek tiek pasigedau, nes panašių dalykėlių jau esu matęs, tačiau, nepaisant visko, man filmas paliko šiokį tokį įspūdį, tad skatinu ir jus jį pažiūrėti, manau, tikrai patiks.

O čia intriguojanti anotacija: Vienuolikmetis Andriu buvo paskutinių mažo berniuko ir jo tėvo gyvenimo sekundžių liudininkas. Mirštančio berniuko paskutinis ištartas žodis buvo „Pitorliuja“, paslaptingo draugo, gyvenančio miško urve, vardas. Vietinė policija, tirianti skardžio apačioje, miške gulinčius kūnus, iš pradžių įvykį laiko nelaimingu atsitikimu, tačiau vėliau nusprendžia, kad buvo įvykdyta žmogžudystė. Andriu tėvas Fariolas tampa pagrindiniu įtariamuoju. Berniuko pasaulis pradeda byrėti į šipulius – jo mylimas tėvas ir asmeninis didvyris slepiasi nuo policijos, o suvargusi motina turi dirbti papildomas valandas, kad išlaikytų šeimą. Andriu priglaudžiamas kaimo ūkyje, kuriame sunkmetį išgyvena jo močiutė su dukterimis. Čia berniukas pirmąkart susiduria su negailestinga pokarine realybe, o kad įveiktų baimę ir netektį, jis susikuria svajonių pasaulį.”

Mano įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 7.0



Jūsų Maištinga Siela