XXXII Klaipėdos pilies Džiazo festivalis 2026 (reklaminis stendas): birželio 22-28 d. Klaipėdos teatro aikštėje

Sveiki!
 
Esu kartais reklamų fotografuotojas! Koks man gražus šįkart Klaipėdos džiazo reklaminis plakatas su Prūsijos karalienės Luizės akcentu, iškabintas Klaipėdoje, kuris kviečia į džiazo festivalį.
 
Klaipėdos pilies džiazo festivalis yra vienas ryškiausių ir laukiamiausių kultūrinių renginių ne tik uostamiestyje, bet, galima sakyti, ir visoje Lietuvoje, šiemet skaičiuojantis jau trisdešimt antrąjį savo gyvavimo sezoną. Tai tarptautinis džiazo muzikos festivalis, kuris nuo pat savo įkūrimo tapo neatsiejama miesto identiteto dalimi, sukviečiančiu džiazo muzikos gerbėjus į istorinę Klaipėdos piliavietės erdvę. Šis renginys garsėja savo atvirumu, demokratiškumu ir nemokama prieiga visiems norintiems, todėl kasmet pritraukia tūkstančius klausytojų, siekiančių pasimėgauti aukščiausio lygio muzikiniu meistriškumu po atviru dangumi.
 
Festivalio programos visada pasižymi itin plačiu muzikos žanrų spektru, kuriame džiazas yra pagrindinė ašis, tačiau organiškai įsilieja ir kitos kryptys. Scenoje klausytojai gali išgirsti ne tik klasikinio džiazo atlikėjus, bet ir modernaus džiazo, džiazo roko, „fusion“, „funk“ bei kitų stilių atstovus. Organizatoriai nuolat siekia išlaikyti aukštą meninę kokybę, todėl į festivalį kviečiami ryškūs pasaulinio lygio atlikėjai iš įvairių užsienio šalių, kurie scenoje dalijasi patirtimi su Lietuvos džiazo meistrais bei kylančiais jaunaisiais talentais.
 
Be pagrindinės koncertinės dalies piliavietėje, festivalis garsėja savo spalvinga atmosfera ir papildomomis iniciatyvomis, kurios miestą paverčia tikra džiazo sostine. Tai ne tik koncertai, bet ir įvairios muzikinės akcijos, „džiazo gatvės“ performansai bei kūrybinės dirbtuvės, kurios kuria neformalų ryšį tarp atlikėjų ir klausytojų. Festivalio metu Klaipėdos senamiestis pulsuoja gyvybe, o džiazo garsai sklinda įvairiose viešosiose erdvėse, kviesdami miestiečius ir miesto svečius tapti šios šventės dalimi.
 
Nors festivalis per tris dešimtmečius patyrė įvairių pokyčių, jo esmė išlieka nepakitusi – skleisti džiazo muzikos laisvę, improvizacijos dvasią ir suburti bendruomenę bendram tikslui. Dalyvavimas šiame festivalyje daugeliui atlikėjų yra prestižinis įvertinimas, o klausytojams – galimybė išgirsti pačią naujausią ir įdomiausią džiazo muziką. XXXII kartą rengiamas Klaipėdos pilies džiazo festivalis dar kartą įrodys savo ilgaamžiškumą ir svarbą Lietuvos kultūriniame gyvenime, tęsdamas tradiciją būti tiltu tarp įvairių šalių kultūrų ir muzikos mylėtojų.
 
Maištinga Siela

Italų dienos Klaipėdoje (2026): balandžio 30 d. – gegužės 2 d.

 

Nuotrauka: fantazijos.lt reklama: "Ištaškyk II pensijos pakopos pinigus"

 

Sveiki!

 

Kaip juokiausi iš šios nuotraukos! Ši reklama yra puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinė rinkodara pasitelkia ironiškojo maištininko archetipą ir provokaciją, kad peržengtų tradicinės komunikacijos ribas. Pasinaudodama visuomenėje jautria ir plačiai aptariama tema – antrąja pensijų pakopa – bendrovė ne tik reklamuoja prekes, bet ir konstruoja specifinį santykį su vartotoju, paremtą bendru nepasitenkinimu sistema ir noru maištauti prieš racionalumą.

 

Reklamos šūkis „Ištaškyk II pensijos pakopos pinigus“ veikia kaip kontrasto principu grįsta žinutė. Pensijų fondas simbolizuoja saugumą, tolimą ateitį, valstybės kontrolę ir griežtas taisykles, tuo tarpu žodis „ištaškyti“ kviečia į visišką impulsyvumą, laisvę ir hėdonizmą čia ir dabar. Tai tiesioginis raginimas bent akimirkai atsisakyti „gero piliečio“ vaidmens ir pasirinkti asmeninį malonumą vietoj neapčiuopiamos ateities garantijos.

 

Seksualinių prekių parduotuvės kontekste tokia komunikacija įgauna papildomą tabu laužymo sluoksnį. Ilgą laiką ši sritis buvo nustumta į paribius, todėl toks drąsus, į viešąją politinę diskusiją įsipynęs humoras yra savotiškas prekės ženklo „išėjimas iš šešėlio“. Tai maištas prieš nuostatą, kad apie intymumą ir finansus reikia kalbėti tik rimtai ar santūriai. Čia susilieja dvi privačiausios žmogaus sferos – jo piniginė ir jo miegamasis.

 

Psichologiškai ši reklama apeliuoja į egzistencinį nuovargį. Vartotojas, kasdien girdintis apie infliaciją, ekonominį neapibrėžtumą ir keičiamus įstatymus, reklamoje randa ironišką sąjungininką. Prekės ženklas tarsi sako: „Mes žinome, kad sistema tave erzina, tad pasijuokime iš to kartu“. Tai sukuria stiprų bendrumo jausmą per bendrą opoziciją autoritetams, kas yra viena iš pagrindinių maištingos sielos apraiškų.

 

Galiausiai, tai demaskuoja šiuolaikinio vartotojo vidinį konfliktą tarp atsakomybės ir malonumo. Pasitelkdami juodąjį humorą, reklamos autoriai priverčia nusišypsoti net tuos, kurie niekada neketintų taip pasielgti su savo santaupomis. Būtent šis sugebėjimas šokiruoti ir sukelti diskusiją paverčia reklamą ne tik komerciniu pasiūlymu, bet ir kultūriniu komentaru apie mūsų visuomenės vertybes, baimes ir dvasinį poreikį bent trumpam „nutrūkti nuo grandinės“.

 

Maištinga Siela

Reklama. Blon animacijos ir videožaidimų festivalis: kainos, laikas, programa

 Sveiki,

 

BLON yra svarbiausias Baltijos šalių animacijos ir videožaidimų festivalis, kuris vyksta Latvijos sostinėje Rygoje. Šio festivalio idėja – suburti ir suvienyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjus, studentus bei entuziastus į vieną vietą, kad jie galėtų pasidalinti idėjomis, pristatyti savo naujausius darbus ir skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų regiono atstovų. Kiekvienais metais festivalio metu vyksta peržiūros, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos su kūrėjais, o geriausi kūriniai apdovanojami, taip suteikiant jiems tarptautinį pripažinimą.

 

Festivalio programa yra labai įvairi. Čia rodomi ne tik profesionalų sukurti trumpametražiai animaciniai filmai, bet ir studentų darbai, leidžiantys pamatyti naujus talentus. Svarbi festivalio dalis skiriama ir videožaidimams, pradedant mažų nepriklausomų studijų projektais ir baigiant didesniais, jau pripažintų kūrėjų darbais. Festivalis taip pat skiria dėmesį ir eksperimentinei animacijai bei virtualiai realybei, taip parodydamas naujausias tendencijas ir kūrybinius sprendimus šiose srityse.

 

BLON festivalis yra gyvybiškai svarbus Baltijos šalių kūrybinei industrijai. Jis veikia kaip tiltas, sujungiantis atskiras kūrėjų bendruomenes, ir suteikia jauniesiems talentams platformą, kurioje jie gali būti pastebėti. Be to, šis festivalis padeda didinti animacijos ir videožaidimų svarbą visoje Baltijos jūros regiono kultūros erdvėje ir ugdo naują kūrėjų kartą.Sveiki,

 

BLON yra svarbiausias Baltijos šalių animacijos ir videožaidimų festivalis, kuris vyksta Latvijos sostinėje Rygoje. Šio festivalio idėja – suburti ir suvienyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjus, studentus bei entuziastus į vieną vietą, kad jie galėtų pasidalinti idėjomis, pristatyti savo naujausius darbus ir skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų regiono atstovų. Kiekvienais metais festivalio metu vyksta peržiūros, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos su kūrėjais, o geriausi kūriniai apdovanojami, taip suteikiant jiems tarptautinį pripažinimą.

 

Festivalio programa yra labai įvairi. Čia rodomi ne tik profesionalų sukurti trumpametražiai animaciniai filmai, bet ir studentų darbai, leidžiantys pamatyti naujus talentus. Svarbi festivalio dalis skiriama ir videožaidimams, pradedant mažų nepriklausomų studijų projektais ir baigiant didesniais, jau pripažintų kūrėjų darbais. Festivalis taip pat skiria dėmesį ir eksperimentinei animacijai bei virtualiai realybei, taip parodydamas naujausias tendencijas ir kūrybinius sprendimus šiose srityse.

 

BLON festivalis yra gyvybiškai svarbus Baltijos šalių kūrybinei industrijai. Jis veikia kaip tiltas, sujungiantis atskiras kūrėjų bendruomenes, ir suteikia jauniesiems talentams platformą, kurioje jie gali būti pastebėti. Be to, šis festivalis padeda didinti animacijos ir videožaidimų svarbą visoje Baltijos jūros regiono kultūros erdvėje ir ugdo naują kūrėjų kartą.

Maištinga Siela

Šermukšnis 2025: XXIII tarptautinis gatvės teatrų festivalis (liepos 3-6 d.)

Sveiki,

 

Tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ yra vienas seniausių ir spalvingiausių vasaros renginių Klaipėdoje, garsinantis uostamiestį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šis festivalis vyksta kas dvejus metus ir yra organizuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų.

 

Festivalio istorija ir evoliucija

 

„Šermukšnis“ prasidėjo 1985 metais kaip nedidelė kamerinių spektaklių šventė, tačiau per dešimtmečius išaugo į prestižinį tarptautinį renginį. Iki 2001 metų pasirodymai daugiausia vyko Klaipėdos miesto teatruose, bet nuo 2001-ųjų festivalis persikėlė į atviras miesto erdves – gatves, aikštes, parkus ir piliavietes. Šis pokytis leido teatrui tapti prieinamesniu ir artimesniu publikai, o neverbalinė raiška, būdinga gatvės teatrui, užtikrina, kad spektakliai yra suprantami be vertimo, nepriklausomai nuo žiūrovų tautybės ar kalbos. „Šermukšnis“ yra žinomas dėl savo gebėjimo peržengti tradicines teatro ribas ir įtraukti žiūrovus į aktyvų veiksmą, neretai paverčiant juos spektaklių dalimi.

 

Vietos ir programos įvairovė

 

„Šermukšnis“ pasižymi itin plačia geografija Klaipėdoje ir aplinkiniuose miestuose. Spektakliai vyksta netradicinėse erdvėse, kurios tampa savotiškomis scenomis. Anksčiau festivalis buvo rengiamas prie burlaivio „Meridianas“, Klaipėdos piliavietėje, Teatro aikštėje. Pastaraisiais metais festivalio renginiai išplito į tokias vietas kaip Bastionų komplekso Jono kalnelio sala, aikštė prie Kultūros fabriko, Klaipėdos lėlių teatro kiemelis, Danės skveras, Karlskronos aikštė ir netgi senoji Smiltynės perkėla. Festivalio programa kaskart stengiasi būti nauja ir intriguojanti, apjungianti įvairius scenos meno žanrus: muziką, dainas, šokius, komediją, bufonadą, pantomimą, akrobatiką, vizualines projekcijas, animaciją, šiuolaikinį cirko meną ir ugnies šou. Be to, dalis programos kartais išplečiama į kitus pajūrio miestus, pavyzdžiui, Priekulę, Kretingą, Šilutę, Neringą ir Šventąją, taip leidžiant teatrui pasiekti dar platesnę auditoriją.

 

Dalyviai ir meninė kokybė

 

Per savo gyvavimo istoriją „Šermukšnis“ sukvietė daugiau nei dvidešimties šalių artistus, muzikantus, dainininkus, cirko ir kitų žanrų atlikėjus. Festivalyje dalyvauja tiek Lietuvos, tiek ir žinomi tarptautiniai gatvės teatro kolektyvai iš tokių šalių kaip Vokietija (pvz., „Antagon theaterAKTion“), Italija (pvz., „Teatro Tascabile di Bergamo“, CIE BRUBOC), Lenkija (pvz., „Teatr KTO“), Ispanija (pvz., Pau Palaus, Adrian Schvarzstein), Šveicarija (pvz., Joshua Monten Dance Company), Norvegija (pvz., Studium Actoris), Prancūzija (pvz., Les Commandos Percu), Danija, Meksika, Portugalija, Suomija ir Ukraina. Daugelis šių trupių yra vieni didžiausių ir garsiausių nepriklausomų teatro kolektyvų savo šalyse, o jų pasirodymai pasižymi aukšta menine kokybe, išskirtine neverbaline raiška ir gebėjimu įtraukti publiką į gyvą, dinamišką veiksmą. Visi festivalio renginiai yra nemokami, tad „Šermukšnis“ yra puiki galimybė klaipėdiečiams ir miesto svečiams patirti profesionalaus gatvės teatro magiją po atviru dangumi.

Šermukšnis 2025: XXIII tarptautinis gatvės teatrų festivalis 

Liepos 3 d. (ketvirtadienis)

Danės skveras

18.30 Klaipėdos Žvejų rūmų teatro kolektyvų programa

KLAIPĖDOS PILIES TEATRAS – „SIRENOS“ / PANTOMIMOS TEATRAS „A“ – „WHEN I‘M 64“

19.15 CIE BRUBOC (Italija) – „WOOW!“

20.00 JOSHUA MONTEN DANCE COMPANY (Šveicarija) – „ROMEO, ROMEO, ROMEO“

Teatro aikštė

21.00 TEATR KTO (Lenkija) – „ARKADIJA“

Baras „Herkus Kantas“ (Naujoji Uosto g. 3)

22.00 BENAS ŠARKA (Lietuva) – „BAKCHAS“

 

Liepos 4 d. (penktadienis)

Danės skveras

17.00 PAU PALAUS (Ispanija) – „ĮSIVERŽIMAS“

18.00 JOSHUA MONTEN DANCE COMPANY (Šveicarija) – „ROMEO, ROMEO, ROMEO“

18.45 CIE BRUBOC (Italija) – „WOOW!“

19.30 STUDIUM ACTORIS (Norvegija) & ADRIAN SCHVARZSTEIN (Ispanija) –

„MIELI NAMAI ANT RATŲ“

Karlskronos skveras / Teatro aikštė

20.30 SENŲJŲ MENŲ STUDIJA (Lietuva) – „MIRTIES KVINTETAS“

Teatro aikštė

21.30 TEATR KTO (Lenkija) – „ARKADIJA“

Aikštė prie Kultūros fabriko (Bangų g. 5A)

22.30 ANTAGON THEATERAKTION (Vokietija) – „SVAJOK APIE TIKSLĄ“

 

Liepos 5 d. (šeštadienis)

Danės skveras

11.00 SENŲJŲ MENŲ STUDIJA (Lietuva) – „MIRTIES KVINTETAS“

12.00 ir 18.00 PAU PALAUS (Ispanija) – „ĮSIVERŽIMAS“

12.45 ir 20.30 STUDIUM ACTORIS (Norvegija) & ADRIAN SCHVARZSTEIN (Ispanija) –

„MIELI NAMAI ANT RATŲ“

18.45 CIE BRUBOC (Italija) – „WOOW!“

19.30 JOSHUA MONTEN DANCE COMPANY (Šveicarija) – „ROMEO, ROMEO, ROMEO“

Aikštė prie Kultūros fabriko (Bangų g. 5A)

21.30 ANTAGON THEATERAKTION (Vokietija) – „SVAJOK APIE TIKSLĄ“

Jono kalnelio sala

22.30 LES COMMANDOS PERCU (Prancūzija) – „KILMĖ“

 

Liepos 6 d. (sekmadienis)

Kretingos dvaro vandens malūno slėnis (Vilniaus g. 41, Kretinga)

18.00 PAU PALAUS (Ispanija) – „ĮSIVERŽIMAS“

Prie Šilutės kultūros centro (Lietuvininkų g. 6, Šilutė)

19.00 STUDIUM ACTORIS (Norvegija) & ADRIAN SCHVARZSTEIN (Ispanija) –

„MIELI NAMAI ANT RATŲ“

Priekulės Turgaus aikštė (Turgaus g. 4)

21.05 ANTAGON THEATERAKTION (Vokietija) – „PELENAI“

 

VISI FESTIVALIO „ŠERMUKŠNIS“ RENGINIAI NEMOKAMI

Festivalį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai

Festivalį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba

Festivalio partneriai – „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“, Priekulės meno ir kultūros

centras, Šilutės kultūros centras

Festivalį pristato – LRT ir Kultūros uostas Klaipėda

 

*TEATR KTO pasirodymą remia Lenkijos institutas Vilniuje

*JOSHUA MONTEN DANCE COMPANY pasirodymą remia Pro Helvetia, Kultur Stadt Bern,

SWISSLOS / Culture Canton de Berne

*Festivalio renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama

*Organizatoriai pasilieka teisę, reikalui esant, koreguoti festivalio programą

*Renginių pradžios laikas gali minimaliai keistis

*Sėdimų vietų skaičius – minimalus! (Danės skvere ir Teatro aikštėje)

*Rekomendacija žiūrovams – nešiojamos kėdutės, kilimėliai etc

Maištinga Siela

Simona Nainė - Eurokos kosmetikos reklama - blakstienų tušas sugrįžo: miestas pilnas Simonos Nainių!

 

Sveiki, skaitytojai ir sugrįžusio tušo mylėtojai!

 

Šiemet vasara įsimins dėl to, kad

Nėra tos vasaros.

Bet yra dievai ir deivės supratingos,

Nes Simona Nainė ant kiekvieno kampo

Reklamuoja daug ir gausiai

Eurokos blakstienų sugrįžusius tušus.

 

Lankstinukai ir reklamos stendai,

Iškabos ir skrajutės,

Reklaminiai žurnalai...

 

Visur juose Simona Nainė su sugrįžusiu tušu!

 

O kur jis buvo išėjęs?

Kur nutekėjęs?

Nieks nematė, nieks nežino.

 

Pasaulyje yra daug kačių ir paslapčių,

Daug reklamos ir majonezo,

Bet Simona Nainė tik viena

Ir ji visur ir visada

Su sugrįžusiu tušu

Iš nežinomų kraštų.

 

Maištinga Siela

Triptikas (reklama, stendas): XXVI Klaipėdos pilies Džiazo festivalis (www.jazz.lt 2025, birželio 27-29 d.)

***

 

Klaipėda, jau 26-ąjį kartą tapusi džiazo sostine, šiemet vėl pakvietė į nuostabią muzikos ir bendrystės šventę – XXVI Klaipėdos pilies džiazo festivalį. Kaip visada, renginys džiugino savo unikalumu – nemokami koncertai, atvira atmosfera ir galimybė mėgautis pasaulinio lygio džiazu po atviru dangumi Klaipėdos pilies pašonėje. Festivalis, sėkmingai vykęs jau ketvirtį amžiaus, vėl patvirtino savo, kaip vieno ryškiausių vasaros įvykių Baltijos šalių regione, statusą.

 

Šių metų festivalis ypatingą dėmesį skyrė netikėtumams ir naujiems atradimams. Organizatoriai, siekdami pasiūlyti klausytojams kuo įvairesnę patirtį, pristatė ne tik jau pripažintus džiazo atlikėjus, bet ir kylančias žvaigždes. Klausytojai galėjo mėgautis plačiu džiazo stilių spektru – nuo tradicinio iki modernaus, nuo energingo svingo iki ramių baladžių. Festivalio programa buvo kruopščiai sudaryta taip, kad patenkintų tiek ištikimų džiazo fanų, tiek ir atsitiktinių praeivių, norinčių iš naujo atrasti šį muzikos žanrą, skonį. Kiekvienas pasirodymas buvo lyg atskira kelionė per džiazo istoriją ir dabartį.

 

Tradicija tapę festivalio „jam session“ ir šiemet sujungė atlikėjus ir klausytojus į vieną gyvą, pulsuojančią džiazo širdį. Šios spontaniškos muzikinės sesijos, vykusios jaukioje festivalio aplinkoje, leido muzikos gurmanams patirti tikrą džiazo magiją, kurioje improvizacija ir kūrybinė laisvė sukuria nepakartojamą atmosferą. Be to, festivalio metu vyko ir įvairios papildomos veiklos, tokios kaip edukacinės programos jaunimui ir susitikimai su atlikėjais, kurios padėjo dar labiau gilintis į džiazo pasaulį ir jo paslaptis.

 

Klaipėdos pilies džiazo festivalis ne tik praturtina miesto kultūrinį gyvenimą, bet ir puoselėja džiazo muzikos tradicijas Lietuvoje. Jis sukuria erdvę, kurioje susilieja skirtingos kartos ir kultūros, vienijamos bendros aistros muzikai. Festivalis vėl įrodė, kad džiazas yra gyva ir besikeičianti muzika, kuri geba užburti ir įkvėpti. Kiekvienais metais jis pritraukia tūkstančius lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, paversdamas Klaipėdą tikru džiazo traukos centru. Tad su nekantrumu laukiame kitų metų festivalio ir naujų džiazo atradimų.

 

Maištinga Siela

Stendas, afiša, reklama: Spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ (režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė – Aušra Krasauskaitė)

 

Šokio spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ – tai nauja nacionalinio ansamblio „Lietuva“ premjera, skirta legendinei rašytojai Žemaitei. Šis modernus šokio spektaklis siekia atskleisti ne tik Žemaitės kūrybą, bet ir jos kaip moters asmenybę, jos stiprybę, nepriklausomybę ir drąsą. Spektaklio kūrėjai modernią choreografiją harmoningai derina su etno motyvais, taip sukurdami unikalų ir įtraukiantį reginį.

Spektaklyje naudojama moderni šokio kalba, kuri leidžia naujai interpretuoti Žemaitės gyvenimo istoriją. Moderni choreografija papildoma etno motyvais, kurie suteikia spektakliui autentiškumo ir ryšio su lietuviška kultūra. Spektaklyje skamba specialiai šiam pastatymui sukurta muzika, kuri pabrėžia emocinę spektaklio atmosferą. Spektaklio scenografija ir kostiumai kuria įspūdingą vizualinį pasakojimą, padedantį giliau suvokti Žemaitės gyvenimo kontekstą.

 

Šis spektaklis – tai bandymas pažvelgti į Žemaitę iš naujos perspektyvos, atskleidžiant jos gyvenimo ir kūrybos aktualumą šiuolaikiniam žiūrovui. Spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ – tai ne tik šokio pasirodymas, bet ir savotiška kelionė per Žemaitės gyvenimą, kupiną meilės, drąsos ir kūrybos.

 

Maištinga Siela

Afiša, reklama: spektaklis "Baltaragio malūnas", Alytaus miesto teatras, režisierė Milda Emilija Mičiulytė

 

ALYTAUS MIESTO TEATRAS

„BALTARAGIO MALŪNAS“

Muzikinis spektaklis pagal Kazio Borutos romaną

 

Režisierė – Milda Emilija Mičiulytė

Kompozitorius – Martynas Bialobžeskis

Scenografas, kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis

Režisierės asistentė – Alma Purvinytė

Choreografas – Marius Pinigis

Videoprojekcijos – Titas Jurjonas

Šviesų dailininkai – Natali Melnychuk, Vytautas Skruibys

Garso režisierius – Marius Franckevičius

 

Aktoriai: Vaidas Praspaliauskas, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Eglė Juškaitė, Jonas Gaižauskas, Andra Kavaliauskaitė, Erika Jasinskaitė-Salickienė, Ona Gudaitytė, Tomas Kunčinas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis

 

Stebuklingi nutikimai, atgaivinti mitai, romantiška meilė ir nelabojo pinklės – tai klasikinė Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ istorija, pasmerkta neblėstančiam populiarumui. Lietuvių literatūros kūrinys, kuriame jungdamas romano formą ir turtingą tautosakos palikimą, rašytojas sukūrė tikrą lietuvišką epą, atgimsta Alytaus teatro scenoje muzikiniu formatu.

Muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“ – amžinoji kova tarp gėrio ir blogio, apie žmogaus ir velnio grumtynes dėl savo sielos ir laimingo gyvenimo, persipinanti su romantiška Girdvainio ir Jurgos meilės istorija. Antgamtiški reiškiniai, burtai, blogio jėgos nugali trapią žmogaus prigimtį.

Šiame spektaklyje, kaip ir tautosakoje, ypatingas dėmesys skiriamas velnio personažui – regis, visas gyvenimas sukasi aplink jį. O ar kas nors pagalvojo, kodėl Pinčiukas taip elgiasi? Kokie jo elgesio motyvai? Pinčiuko personažas spektaklyje traktuojamas ne kaip priešiška ir destruktyvi jėga, ne kaip blogio įsikūnijimas, o kaip jaunas žmogus, kuris dėl savo kitoniškumo, vienišumo ar charakterio savybių yra nužmoginamas, demonizuojamas, patraukiamas į visuomenės paribį.

 

Tai žmogaus drama, kova su nelabuoju, kuri pirmiausia simbolizuoja sizifišką kovą su likimu. Juk žmogaus gyvenimą dažnai valdo nepažįstamos, svetimos, net priešiškos jėgos, kurių įveikti mirtingieji negali. Visgi net ir pralaimėdami galime išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir išdidžiai pasitikti likimo siunčiamus išbandymus.

 

Premjera – 2024 m. kovo 22 d.

Spektaklio trukmė 2 val. (be pertraukos)

Durys atidaromos 1 val. iki renginio pradžios

Vaikai nemokamai neįleidžiami

Klaipėda. Klaipėdos šviesų festivalis 2025: reklama, stendas, dizainas

 

Šios dienos citata: rašytoja Annie Ernaux apie vartotojišką visuomenę, ekonomiką, rinką, reklamą, manipuliaciją

 

Sveiki,

 

Pagerintoje visuomenėje turime ir pagerintas sąlygas, tik ar jos nėra pavirtusios į kažką kitą?

 

„Maistas buvo arba „nuriebintas“ arba „praturtintas“ nematomais priedais: vitaminais, omega 3, skaidulomis. Visa, kas egzistuoja – oras, šiluma ir šaltis, žolė ir skruzdės, prakaitas ir naktinis knarkimas, – galėjo sukurti begalę prekių ir produktų, be paliovos dalijant tikrovę ir daugint daiktus. Komercinė vaizduotė neturėjo ribų. Savo naudai ji pasitelkdavo kiekvieną diskursą: ekologinį, psichologinį, puošė humanizmu ir socialiniu teisingumu, liepdavo mums „kartu kovoti prieš brangstantį gyvenimą“, patardavo „suteikti sau malonumą“, „eiti apsipirkti“. Ji nurodydavo švęsti tradicines šventes: Kalėdas ir Šv. Valentiną, ėjo koja kojon su ramadanu. Ji tapo morale, filosofija, nenuginčijama mūsų gyvenimo forma.“ Annie Ernaux.

 

Maištinga Siela

Scanorama 2024, reklaminis logotipas, dizainas, užrašas, reklama, programos popierinis lankstinukas

 

Kaip ir kasmet – vis tokie patys, bet kaskart vis skirtingi. Scanoramos 2024 metų dizainas vėl kitoks. Džiugu, kad vis dar ne viskas elektroninė erdvėje ir prie kino teatrų vis dar galima gauti festivalio programas tokiais pavidalais.

 

Maištinga Siela