Sveiki, žemėlapių ir kalbotyros
smalsuoliai!
Šis žemėlapis vaizduoja Europos Sąjungos regionines
kalbas, tai yra atrinktų istorinių kalbų, giliai įsišaknijusių įvairiuose
žemyno regionuose bei bendruomenėse, pavyzdžius. Jame pateikiami tradiciniai
šių kalbų paplitimo plotai pagal Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų
chartiją bei nacionalinius šaltinius. Pažymėta, kad žemėlapis rodo tradicines
teritorijas, o ne tikslias administracines kalbų ribas.
Šiauriausioje Europos dalyje, šiauriniame Suomijos,
Švedijos bei Norvegijos regione, išsiskiria samiškos kalbos, kuriomis
kalba vietiniai šiaurės kraštų gyventojai. Šis regionas apima didelius
arktinius plotus, kuriuose saugoma unikali čiaboviečių kultūra ir savita
kalbinė tapatybė.
Airijos saloje pažymėta airių kalba, įtraukta
kaip ypatingas atvejis dėl savo istorinių teritorinių šaknų. Airių kalba yra
nacionalinė Airijos kalba bei oficiali Europos Sąjungos kalba, kurios
tradicinės vartojimo sritys sutelktos vadinamosiose Geltacht vietovėse.
Vakarų Europoje, Nyderlandų šiaurėje, įsikūręs vakarų
fryzų regionas. Fryzų kalba čia turi oficialų regioninės kalbos statusą
ir yra gyva vietos gyventojų kasdienio bendravimo bei kultūrinio gyvenimo
dalis.
Prancūzijos vakarinėje dalyje pavaizduotas bretonų
kalbos regionas, žinomas kaip Britanija. Ši keltų kilmės kalba turi gilias
istorines tradicijas, o vietos bendruomenės aktyviai siekia ją išsaugoti ir
perduoti jaunajai kartai.
Prancūzijos rytuose, Vokietijos pasienyje, išsiskiria alzaciečių
regionas, atspindintis Alzaso teritoriją. Šiame krašte glaudžiai pinasi
prancūzų ir vokiečių kultūros elementai bei vokiškajai tarmių grupei
priskiriama regioninė kalba.
Vokietijos rytuose, Liusacijos regione, pažymėtas
sorbų kalbos arealas. Sorbai yra vakarų slavų mažuma Vokietijoje,
kruopščiai sauganti savo savitą kultūrą, papročius ir rašytinę bei šnekamąją
kalbą.
Lenkijos šiaurės rytuose, Pamario regione, išsiskiria kašubų
kalba. Tai lechitų grupei priklausanti kalba, kuria kalba vietiniai
gyventojai kašubai, turintys stiprią regioninę tapatybę ir kultūrinį
savarankiškumą.
Belgijos ir Nyderlandų sandūroje pažymėtas
limburgiečių regionas, apimantis Limburgą ir gretimas teritorijas. Šiame
regione vartojamos germanų kalbų grupei priklausančios tarmės formuoja savitą
tarpvalstybinį kultūrinį kraštovaizdį.
Prancūzijai priklausanti Viduržemio jūros sala Korsika
garsėja unikalia korsikiečių kalba, priskiriama romanų kalbų grupei. Ji
yra glaudžiai susijusi su salos istorija, identitetu ir tradicinėmis dainomis
bei folkloru.
Italijai priklausanti Sardinijos sala žemėlapyje
pažymėta kaip sardiniečių kalbos regionas. Sardiniečių kalba laikoma
viena iš labiausiai išsiskyrusių ir savitų romanų kalbų, turinti gilias
istorines šaknis ir keletą skirtingų vietinių tarminių atmainų.
Italijos šiaurės rytuose pavaizduotas friulų kalbos
regionas, susijęs su Friuli kraštu. Ši retoromaninėms kalboms priskiriama kalba
turi oficialų regioninį statusą ir yra svarbi vietos gyventojų kultūrinio
paveldo dalis.
Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose
įsikūręs baskų kalbos regionas išsiskiria tuo, kad baskų kalba yra
kalbinis regionas izoliuotas, neturintis jokių giminystės ryšių su jokiomis
kitomis Europos kalbomis. Tai viena seniausių tebevartojamų kalbų žemyne.
Ispanijos šiaurės vakaruose pažymėtas galisiečių
kalbos regionas, apimantis Galisiją. Galisiečių kalba yra glaudžiai
susijusi su portugalų kalba ir turi gilias bei turtingas literatūrines
tradicijas.
Ispanijos rytuose ir pietryčiuose įsikūrę katalonų
kalbos regionai, apimantys Kataloniją, Valensiją bei Balearų salas. Katalonų
kalba yra viena labiausiai paplitusių ir gyvybingesnių regioninių kalbų
Europoje, turinti didelę ekonominę, kultūrinę ir leidybinę reikšmę.
Maištinga Siela
