Rodomi pranešimai su žymėmis įvairovė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis įvairovė. Rodyti visus pranešimus

2026 m. spalio 9 d., penktadienis

Žemėlapis. Europos Sąjungos regioninės ir mažumų kalbos, pradedant nuo kašubų iki baskų, nuo samių iki fryzų kalbų arealų

 

Sveiki, žemėlapių ir kalbotyros smalsuoliai!

 

Šis žemėlapis vaizduoja Europos Sąjungos regionines kalbas, tai yra atrinktų istorinių kalbų, giliai įsišaknijusių įvairiuose žemyno regionuose bei bendruomenėse, pavyzdžius. Jame pateikiami tradiciniai šių kalbų paplitimo plotai pagal Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų chartiją bei nacionalinius šaltinius. Pažymėta, kad žemėlapis rodo tradicines teritorijas, o ne tikslias administracines kalbų ribas.

 

Šiauriausioje Europos dalyje, šiauriniame Suomijos, Švedijos bei Norvegijos regione, išsiskiria samiškos kalbos, kuriomis kalba vietiniai šiaurės kraštų gyventojai. Šis regionas apima didelius arktinius plotus, kuriuose saugoma unikali čiaboviečių kultūra ir savita kalbinė tapatybė.

 

Airijos saloje pažymėta airių kalba, įtraukta kaip ypatingas atvejis dėl savo istorinių teritorinių šaknų. Airių kalba yra nacionalinė Airijos kalba bei oficiali Europos Sąjungos kalba, kurios tradicinės vartojimo sritys sutelktos vadinamosiose Geltacht vietovėse.

 

Vakarų Europoje, Nyderlandų šiaurėje, įsikūręs vakarų fryzų regionas. Fryzų kalba čia turi oficialų regioninės kalbos statusą ir yra gyva vietos gyventojų kasdienio bendravimo bei kultūrinio gyvenimo dalis.

 

Prancūzijos vakarinėje dalyje pavaizduotas bretonų kalbos regionas, žinomas kaip Britanija. Ši keltų kilmės kalba turi gilias istorines tradicijas, o vietos bendruomenės aktyviai siekia ją išsaugoti ir perduoti jaunajai kartai.

 

Prancūzijos rytuose, Vokietijos pasienyje, išsiskiria alzaciečių regionas, atspindintis Alzaso teritoriją. Šiame krašte glaudžiai pinasi prancūzų ir vokiečių kultūros elementai bei vokiškajai tarmių grupei priskiriama regioninė kalba.

 

Vokietijos rytuose, Liusacijos regione, pažymėtas sorbų kalbos arealas. Sorbai yra vakarų slavų mažuma Vokietijoje, kruopščiai sauganti savo savitą kultūrą, papročius ir rašytinę bei šnekamąją kalbą.

 

Lenkijos šiaurės rytuose, Pamario regione, išsiskiria kašubų kalba. Tai lechitų grupei priklausanti kalba, kuria kalba vietiniai gyventojai kašubai, turintys stiprią regioninę tapatybę ir kultūrinį savarankiškumą.

 

Belgijos ir Nyderlandų sandūroje pažymėtas limburgiečių regionas, apimantis Limburgą ir gretimas teritorijas. Šiame regione vartojamos germanų kalbų grupei priklausančios tarmės formuoja savitą tarpvalstybinį kultūrinį kraštovaizdį.

 

Prancūzijai priklausanti Viduržemio jūros sala Korsika garsėja unikalia korsikiečių kalba, priskiriama romanų kalbų grupei. Ji yra glaudžiai susijusi su salos istorija, identitetu ir tradicinėmis dainomis bei folkloru.

 

Italijai priklausanti Sardinijos sala žemėlapyje pažymėta kaip sardiniečių kalbos regionas. Sardiniečių kalba laikoma viena iš labiausiai išsiskyrusių ir savitų romanų kalbų, turinti gilias istorines šaknis ir keletą skirtingų vietinių tarminių atmainų.

 

Italijos šiaurės rytuose pavaizduotas friulų kalbos regionas, susijęs su Friuli kraštu. Ši retoromaninėms kalboms priskiriama kalba turi oficialų regioninį statusą ir yra svarbi vietos gyventojų kultūrinio paveldo dalis.

 

Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose įsikūręs baskų kalbos regionas išsiskiria tuo, kad baskų kalba yra kalbinis regionas izoliuotas, neturintis jokių giminystės ryšių su jokiomis kitomis Europos kalbomis. Tai viena seniausių tebevartojamų kalbų žemyne.

 

Ispanijos šiaurės vakaruose pažymėtas galisiečių kalbos regionas, apimantis Galisiją. Galisiečių kalba yra glaudžiai susijusi su portugalų kalba ir turi gilias bei turtingas literatūrines tradicijas.

 

Ispanijos rytuose ir pietryčiuose įsikūrę katalonų kalbos regionai, apimantys Kataloniją, Valensiją bei Balearų salas. Katalonų kalba yra viena labiausiai paplitusių ir gyvybingesnių regioninių kalbų Europoje, turinti didelę ekonominę, kultūrinę ir leidybinę reikšmę.

 

Maištinga Siela