Žemėlapis. Europos Sąjungos regioninės ir mažumų kalbos, pradedant nuo kašubų iki baskų, nuo samių iki fryzų kalbų arealų

 

Sveiki, žemėlapių ir kalbotyros smalsuoliai!

 

Šis žemėlapis vaizduoja Europos Sąjungos regionines kalbas, tai yra atrinktų istorinių kalbų, giliai įsišaknijusių įvairiuose žemyno regionuose bei bendruomenėse, pavyzdžius. Jame pateikiami tradiciniai šių kalbų paplitimo plotai pagal Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų chartiją bei nacionalinius šaltinius. Pažymėta, kad žemėlapis rodo tradicines teritorijas, o ne tikslias administracines kalbų ribas.

 

Šiauriausioje Europos dalyje, šiauriniame Suomijos, Švedijos bei Norvegijos regione, išsiskiria samiškos kalbos, kuriomis kalba vietiniai šiaurės kraštų gyventojai. Šis regionas apima didelius arktinius plotus, kuriuose saugoma unikali čiaboviečių kultūra ir savita kalbinė tapatybė.

 

Airijos saloje pažymėta airių kalba, įtraukta kaip ypatingas atvejis dėl savo istorinių teritorinių šaknų. Airių kalba yra nacionalinė Airijos kalba bei oficiali Europos Sąjungos kalba, kurios tradicinės vartojimo sritys sutelktos vadinamosiose Geltacht vietovėse.

 

Vakarų Europoje, Nyderlandų šiaurėje, įsikūręs vakarų fryzų regionas. Fryzų kalba čia turi oficialų regioninės kalbos statusą ir yra gyva vietos gyventojų kasdienio bendravimo bei kultūrinio gyvenimo dalis.

 

Prancūzijos vakarinėje dalyje pavaizduotas bretonų kalbos regionas, žinomas kaip Britanija. Ši keltų kilmės kalba turi gilias istorines tradicijas, o vietos bendruomenės aktyviai siekia ją išsaugoti ir perduoti jaunajai kartai.

 

Prancūzijos rytuose, Vokietijos pasienyje, išsiskiria alzaciečių regionas, atspindintis Alzaso teritoriją. Šiame krašte glaudžiai pinasi prancūzų ir vokiečių kultūros elementai bei vokiškajai tarmių grupei priskiriama regioninė kalba.

 

Vokietijos rytuose, Liusacijos regione, pažymėtas sorbų kalbos arealas. Sorbai yra vakarų slavų mažuma Vokietijoje, kruopščiai sauganti savo savitą kultūrą, papročius ir rašytinę bei šnekamąją kalbą.

 

Lenkijos šiaurės rytuose, Pamario regione, išsiskiria kašubų kalba. Tai lechitų grupei priklausanti kalba, kuria kalba vietiniai gyventojai kašubai, turintys stiprią regioninę tapatybę ir kultūrinį savarankiškumą.

 

Belgijos ir Nyderlandų sandūroje pažymėtas limburgiečių regionas, apimantis Limburgą ir gretimas teritorijas. Šiame regione vartojamos germanų kalbų grupei priklausančios tarmės formuoja savitą tarpvalstybinį kultūrinį kraštovaizdį.

 

Prancūzijai priklausanti Viduržemio jūros sala Korsika garsėja unikalia korsikiečių kalba, priskiriama romanų kalbų grupei. Ji yra glaudžiai susijusi su salos istorija, identitetu ir tradicinėmis dainomis bei folkloru.

 

Italijai priklausanti Sardinijos sala žemėlapyje pažymėta kaip sardiniečių kalbos regionas. Sardiniečių kalba laikoma viena iš labiausiai išsiskyrusių ir savitų romanų kalbų, turinti gilias istorines šaknis ir keletą skirtingų vietinių tarminių atmainų.

 

Italijos šiaurės rytuose pavaizduotas friulų kalbos regionas, susijęs su Friuli kraštu. Ši retoromaninėms kalboms priskiriama kalba turi oficialų regioninį statusą ir yra svarbi vietos gyventojų kultūrinio paveldo dalis.

 

Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose įsikūręs baskų kalbos regionas išsiskiria tuo, kad baskų kalba yra kalbinis regionas izoliuotas, neturintis jokių giminystės ryšių su jokiomis kitomis Europos kalbomis. Tai viena seniausių tebevartojamų kalbų žemyne.

 

Ispanijos šiaurės vakaruose pažymėtas galisiečių kalbos regionas, apimantis Galisiją. Galisiečių kalba yra glaudžiai susijusi su portugalų kalba ir turi gilias bei turtingas literatūrines tradicijas.

 

Ispanijos rytuose ir pietryčiuose įsikūrę katalonų kalbos regionai, apimantys Kataloniją, Valensiją bei Balearų salas. Katalonų kalba yra viena labiausiai paplitusių ir gyvybingesnių regioninių kalbų Europoje, turinti didelę ekonominę, kultūrinę ir leidybinę reikšmę.

 

Maištinga Siela

Airių kalba Airijoje: kodėl airiškai kalbančių žmonių nuo 1800 šitaip sumažėjo? Airių kalbos bruožai, ypatumai, istorija

 

Sveiki,

 

Ar esate girdėję, kaip iš tikrųjų kalba airiškai tikrieji airiai? Ar žinojote, kad airių kalba labai skiriasi nuo anglų? Ne? Apie tai šis įrašas.

 

Airių kalba: bruožai, ypatybės, istorija

 

Airių kalba, vadinama Gaeilge, yra viena iš seniausių ir turtingiausių Europos kalbų, priklausanti keltų kalbų šeimai. Jos istorija prasideda dar prieš mūsų erą, kai proto-keltų kalba paplito Vakarų Europoje. Airių kalbos protėvė, senoji airių kalba, atsirado maždaug IV a. ir buvo rašoma unikalia ogamo abėcėle (senovės Airijos rašto sistema). Viduramžiais, įvedus lotynų raštą, ji pamažu perėjo į vidurinę airių kalbą (nuo XII a.), o vėliau į šiuolaikinę airių kalbą. Jos formavimuisi didelę įtaką turėjo krikščionybės atėjimas ir vienuolynų veikla, kuriuose buvo užrašinėjami senovės mitai, legendos ir istoriniai pasakojimai. Dėl šios priežasties airių kalba turi itin turtingą rašytinę tradiciją, kuri yra unikali tarp Europos kalbų.

 

Viena iš svarbiausių airių kalbos ypatybių yra jos sudėtinga gramatinė sistema, ypač sintaksė ir fonetika. Airių kalba turi vadinamąją pradinę mutaciją – fonetinių pokyčių sistemą, kuri keičia žodžio pradžios garsą, priklausomai nuo gramatinio konteksto. Pavyzdžiui, žodis bean (moteris) gali tapti bhean (tarimas: [vʲan]), kas reiškia "jos moteris". Be to, kalba pasižymi veiksmažodžio–tariamojo žodžio–subjekto (VTS) žodžių tvarka sakinyje, kas yra neįprasta lyginant su daugeliu Europos kalbų, pvz., suomių ar vengrų kalbomis. Kalba turi tik du gramatinius giminės (vyrišką ir moterišką), tačiau neturi artikelio, o daiktavardžiai turi kelis linksnius. Šios gramatinės ypatybės rodo gilų istorinį ryšį su kitomis keltų kalbomis (škotų gėlų, valų) ir visišką atskyrimą nuo germanų kalbų šeimos, kuriai priklauso anglų kalba.

 

Airių kalba nuo anglų kalbos skiriasi beveik visais aspektais. Šios kalbos yra skirtingos kalbų šeimos atstovės. Anglų kalba priklauso germanų kalbų šeimai, o airių – keltų kalbų šeimai. Dėl to jų žodynas yra beveik visiškai skirtingas. Pavyzdžiui, "labas" airiškai yra Dia Duit (Dievas su tavimi), o "ačiū" yra Go raibh maith agat. Taip pat gramatika, tarimas ir sakinys struktūra yra visiškai skirtingos, o tai sukelia didelių sunkumų tiems, kurie nori išmokti airių kalbos, ir atvirkščiai. Apskritai, airių kalba yra daug senesnė už anglų kalbą.

 

Kodėl airių kalba sparčiai nyksta?

 

Nuo 1800 m. airiškai kalbančių žmonių populiacija Airijoje patyrė drastišką nuosmukį, pereinant iš daugumos kalbos į mažumos. Apie 1800 m. airių kalba tebebuvo dominuojanti visos Airijos kalba, ypač kaimo vietovėse ir vakarinėse Airijos dalyse. Apskaičiuota, kad XIX a. pradžioje airiškai kalbėjo maždaug 4 milijonai žmonių, o tai sudarė daugiau nei pusę visų Airijos gyventojų.

 

XIX a. prasidėjo airių kalbos nykimas dėl keleto pagrindinių priežasčių. Viena iš svarbiausių buvo Britų imperijos įvesta anglų kalbos hegemonija. Anglų kalba tapo vienintele oficialia kalba švietimui, teisinei sistemai ir viešajam valdymui, o airių kalba buvo ignoruojama. Tokia politika sukūrė situaciją, kai airiškai kalbantys gyventojai ėmė suvokti, kad norint gauti geresnį išsilavinimą, geresnį darbą ir pasiekti aukštesnį socialinį statusą, būtina mokėti anglų kalbą. Šeimos pradėjo mokyti savo vaikus tik anglų kalbos, kad šie turėtų geresnes galimybes ateityje.

 

Didžiausią smūgį airių kalbai sudavė Didysis bulvių badas (1845–1849 m.). Badmetis ypač smarkiai paveikė skurdžiausius ir airiškai kalbančius kaimo vietovių gyventojus. Dėl bado ir masinės emigracijos milijonai žmonių mirė arba paliko Airiją, o tai lėmė dramatišką airiškai kalbančių žmonių skaičiaus sumažėjimą. Po bado airių kalba nebeatsigavo ir liko vartojama tik nedidelėje dalyje gyventojų. Šimtmečio pabaigoje airiškai kalbančiųjų skaičius sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių.

 

XX a. pradžioje, atsižvelgiant į tragišką kalbos situaciją, prasidėjo airių kalbos atgimimo judėjimas, kurio tikslas buvo sustabdyti kalbos nykimą ir atgaivinti ją. 1893 m. įkurta Gaelų lyga (Conradh na Gaeilge) ėmėsi veiksmų populiarinti kalbą ir skatinti jos mokymą mokyklose. Po Airijos nepriklausomybės (1922 m.) airių kalba tapo pirmąja valstybine kalba, o anglų kalba – antrąja. Ji buvo įtraukta į privalomą švietimo programą, o valstybė skatino ją vartoti viešajame gyvenime. Tačiau, nepaisant šių pastangų, kalba ir toliau vartojama tik nedidelėje dalyje gyventojų, o dauguma žmonių ją moka tik pasyviai.

 

Šiandien airių kalba yra gyva, nors ir susiduria su iššūkiais. Pagrindiniai kalbos saugotojai ir puoselėtojai yra specialūs regionai, vadinami Gaeltacht (air. Gaeltacht). Šios sritys, esančios daugiausia Airijos vakarinėje pakrantėje (Donegalo, Mejo, Golvėjaus, Kerio ir Korko grafystėse), yra oficialiai pripažintos kaip vietovės, kuriose airių kalba tebėra dominuojanti. Valstybė teikia finansinę paramą šiems regionams, siekdama išlaikyti kalbos tradiciją ir kultūrą. Taip pat airių kalba yra privalomas dalykas visose Airijos mokyklose, o daugelis privačių ir valstybinių mokyklų siūlo švietimą tik airių kalba.

 

Nors airiškai kasdien kalbančių žmonių skaičius yra palyginti mažas (apie 74 000 žmonių 2016 m. duomenimis), airiškai kalbančiųjų, t. y. mokančių kalbą, yra daug daugiau (apie 1,76 milijono žmonių). Dauguma jų yra mokiniai ir studentai, kurie airiškai kalba tik mokymo įstaigose. Nepaisant didelio kalbos nuosmukio per pastaruosius du šimtmečius, pastaruoju metu pastebimas nedidelis kalbos atgimimas, ypač didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Dubline, kur kalba skatinama jaunimo. Visuomenės požiūris į kalbą yra teigiamas, kas teikia vilčių, kad ateityje kalba išliks ir bus perduota ateities kartoms.

 

Maištinga Siela