Filmas: "Klientas" / "The Client"

Sveiki, skaitytojai,

Jau tikriausiai baigiu sužiūrėti geriausius aktorės Susan Sarandon filmus ir vienas iš paskutinių perliukų buvo Joel Schumacher režisuota drama „Klientas“ (angl. The Client) (1994). Tai literatūros kūrinio ekranizacija, kuri sulaukė itin palankių vertinimų tiek iš žiūrovų, tiek iš kino kritikų, o aktorė Susan Sarandon laimėjo BAFTA (britiški „Oskarai“) kaip geriausia aktorė bei buvo nominuota „Oskarui“, tačiau tais metais pergalę išplėšė Jessica Lange.

Grįžtant prie paties filmo, galiu pasakyti, kad „Klientas“ tikriausiai įkūnija viską, kas buvo geriausio dešimto dešimtmečio pradžioje populiariajame kine – garso takelis, dekoracijos, mada, lėta, bet intriguojanti siužeto tėkmė. Filmas išties man patiko, nors šiaip nesu linkęs žavėtis vaikų didvyriškais poelgiais kine, nes ir taip suprantama, kad tai toli nuo realaus gyvenimo ir pritempta dėl įdomumo. Šiame filme, nors vaikis iš gana socialios šeimos, bet jo vuderkindiškas mąstymas ir poelgiai kažkodėl neerzino. Jaunasis aktorius Brad Renfro, suvaidinęs kone pagrindinį vaidmenį, tiesiog puikiai viską atliko, gaila, kad aktoriaus likimas pasibaigė 2008 m., kai jam buvo 25 m., jis perdozavo nuo heroino, taigi šlovė ne tokia jau saldi. Žinoma, fantastiškai pasirodė aktorė Susan Sarandon, kuri suvaidino iš alkoholizmo liūno išsikapsčiusią teisininkę, kuri susigrumia su kone geriausiu šalies advokatu ir savo užnugariu užstoja berniuką.

Apskritai filmas kažkoks stebuklas, jis turėjo visus šansus būti pilkas, neįdomus ir standartinis, tačiau negali atplėšti akių nuo siužeto ir tos keistos teisinės padėties. Daug kriminalinių linijų, kurie stebina ir nebepaleidžia žiūrovų, daug ir tokių gangsterio charakterių, kurie pasirodė neišbaigti, vienkrypčiai ir prasti, tačiau viską kompensuoja advokato ir advokatės „dvikova“, dar ir berniuko tykantys pavojai. Labai bijojau, kad filmas priartės prie tos baisiai saldžiai šleikščios Disnėjaus pamokslavimo ir lėkštos didaktikos, tačiau filmas išliko stoiškas ir rimtas, su kriminaliniais elementais, gera aktorių vaidyba ir gera istorija. Tiesiog kažkaip patyriau visokeriopą malonumą. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 65/10

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paleistuvė" / "Tart"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Paleistuvė“ (Tart) (2001 m.). Žiūrėjau šį filmą ir prisiminiau, kad labai seniai visgi esu jį matęs per televizorių, tačiau tai buvo taip seniai, kad teko viską išgyventi iš naujo. Filmą laikyčiau vidutiniška drama, kuri disponuoja jaunimu ir bando parodyti jaunimo problemas – pirmasis seksas, pritapimas, populiarumas, narkotikai, draugystė. Iš esmės, tai filmas, kuris bent man neparodė nieko naujo to, ko nebūčiau matęs kituose filmuose apie jaunimą. Kažkuo net šiek tiek man „susirišo“ su kitu, šiek tiek stipresniu filmu – „Prozako karta“.

Na, filmo pavadinimas išties iššaukiantis, gal dėl to sustojau ir pagalvojau – šunys matė, pažiūrėsiu. Ir pažiūrėjau. Po seanso taip ir nesupratau – ar praturtėjau kažkuo, ar šiaip „prastūmiau“ laiką, nes iš dramos beveik nieko neliko, herojai irgi kažkaip nei jaudino, nei per daug sudomino, o juk filmo braižas pasirinktas jaudinti. Čia siužetas taip pat toks vidutiniškas, moralas dar vidutiniškesnis ir viskas man išliko tokiame nieko neišsiskiriančiame lygyje, kad tiesiog taip ir tegaliu lengvabūdiškai kaip tikra paleistuvė atsiliepti apie filmą – šiaip sau. Galvoju, kad filmas aktualus arba paauglių tėveliams arba patiems paaugliams, kurie mėgsta viskuo, kas pavojinga eksperimentuoti. Neįžvelgiau praktiškai jokios meninės vertės, o jos lyg ir nereikėjo, nes filmas, ir taip aišku, kokiu tikslu ir kokiai auditorijai sukurtas. Kino gurmanas pasakysiu atvirai – next movie, o šiaip mažiau besidomintiems kinu – kodėl gi ne?

Mano įvertinimas: 6/10
IMDb: 4.6

Jūsų Maištinga Siela,