Filmas: "Besivaikantys mirtį" / "Flatliners"

Sveiki, 

Būna visai neblogų dešimto dešimtmečio perliukų filmų, kurie pas mane „ateina“ dėl aktorių, kažkaip norisi susigrąžinti Julia Roberts į ekranus, nes paskutiniai šarmingi vaidmenys man labai patikę, tačiau kuo jaunesnė ji kine, tuo man ji atrodo banalesnė, galgi net ne ji, o vaidmenys ir filmai. Štai vienas mistinis fantastinis filmas su siaubo elementais „Besivaikantys mirtį“ (angl. Flatliners) (1990) lyg ir turėjo visus šansus mane nustebinti, tačiau žiūrėjau filmą gana sunkiai, net su mintimi, kad esu vaikystėje „lūžinėdamas“ mamytės lovelėje matęs, kaip koks deja vu.

Išties filmas turi ir gerų ketinimų bei idėjų – sužadinti žiūrovo fantaziją, priversti jį pasijausti arčiau mirties ir perteikti sapno mistines transcendentinės erdvės pojūčius. Gerai, viskas lyg ir gerai, tačiau vis galvojau: Dieve, tu mano, pulkelis puikiausių studentų, su protingomis galvomis, atsidavę medicinai, skrodžia lavonus ir šitaip su mirtimi ima žaisti kaip koks gatvės vaikų būrys laiptinėje su adata besikviečiantis dvasias. Kur jų galvos, žaidžiant su savo gyvybėmis? Na, gerai, J. Robers herojė norėjo pasimatyti su giminaičiais, tačiau kiti? Toks jausmas, kad visai nevertinama gyvybė. O dialogai? Kažkokie neįtikinantys, struktūruoti ir nuspėjami veiksmai, pritrūko man gyvumo, kažkokio neperdėto vientiso nusibodusio formato. Su tekstais režisierius galėjo padirbėti kur kas labiau.

Kas labiausiai visame šiame filme patiko, tai tikriausiai tos veikėjų patirtys, gražiai ir estetiškai perteiktos ribos tarp gyvenimo ir mirties, noras atpirkti ir suvesti sąskaitas su sąžine ir žmonėmis – gal kiek vėlgi didaktiškai visa tai atrodo, lyg ir teatrališkai, bet visumoje visai neblogai. Kai kada pavykdavo pasiekti tos puikios kine jau nebesamos dešimto dešimtmečio kino žiūros rakurso, savotiško stiliaus, o kai kada tiesiog dėl nuspėjamumo praplaukdavo kaip padėklas su prastu užkandžiu ir nelikdavo jokios dvasios.

Šiaip filmas „pusėtinas“. Mano akimis, yra kur kas geresnių kūrinių, bet turiu visai neblogą nuojautą, kad neišrankiam žiūrovui ir mylintiems Julia Roberts, ar kokį kitą iš šio filmo aktorių, visgi patiks.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištingi Siela

Filmas: "Klientas" / "The Client"

Sveiki, skaitytojai,

Jau tikriausiai baigiu sužiūrėti geriausius aktorės Susan Sarandon filmus ir vienas iš paskutinių perliukų buvo Joel Schumacher režisuota drama „Klientas“ (angl. The Client) (1994). Tai literatūros kūrinio ekranizacija, kuri sulaukė itin palankių vertinimų tiek iš žiūrovų, tiek iš kino kritikų, o aktorė Susan Sarandon laimėjo BAFTA (britiški „Oskarai“) kaip geriausia aktorė bei buvo nominuota „Oskarui“, tačiau tais metais pergalę išplėšė Jessica Lange.

Grįžtant prie paties filmo, galiu pasakyti, kad „Klientas“ tikriausiai įkūnija viską, kas buvo geriausio dešimto dešimtmečio pradžioje populiariajame kine – garso takelis, dekoracijos, mada, lėta, bet intriguojanti siužeto tėkmė. Filmas išties man patiko, nors šiaip nesu linkęs žavėtis vaikų didvyriškais poelgiais kine, nes ir taip suprantama, kad tai toli nuo realaus gyvenimo ir pritempta dėl įdomumo. Šiame filme, nors vaikis iš gana socialios šeimos, bet jo vuderkindiškas mąstymas ir poelgiai kažkodėl neerzino. Jaunasis aktorius Brad Renfro, suvaidinęs kone pagrindinį vaidmenį, tiesiog puikiai viską atliko, gaila, kad aktoriaus likimas pasibaigė 2008 m., kai jam buvo 25 m., jis perdozavo nuo heroino, taigi šlovė ne tokia jau saldi. Žinoma, fantastiškai pasirodė aktorė Susan Sarandon, kuri suvaidino iš alkoholizmo liūno išsikapsčiusią teisininkę, kuri susigrumia su kone geriausiu šalies advokatu ir savo užnugariu užstoja berniuką.

Apskritai filmas kažkoks stebuklas, jis turėjo visus šansus būti pilkas, neįdomus ir standartinis, tačiau negali atplėšti akių nuo siužeto ir tos keistos teisinės padėties. Daug kriminalinių linijų, kurie stebina ir nebepaleidžia žiūrovų, daug ir tokių gangsterio charakterių, kurie pasirodė neišbaigti, vienkrypčiai ir prasti, tačiau viską kompensuoja advokato ir advokatės „dvikova“, dar ir berniuko tykantys pavojai. Labai bijojau, kad filmas priartės prie tos baisiai saldžiai šleikščios Disnėjaus pamokslavimo ir lėkštos didaktikos, tačiau filmas išliko stoiškas ir rimtas, su kriminaliniais elementais, gera aktorių vaidyba ir gera istorija. Tiesiog kažkaip patyriau visokeriopą malonumą. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 65/10

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įsibrovimas" / "Trespass"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti amerikiečių filmą „Įsibrovimas“ (Trespass) (2011 m.). taigi garsioji Nicole Kidman ir Nicolas Cage grįžta į ekranus su trileriu. Iškart įtariau, kad filmas nebus itin sėkmingas, o pažiūrėjusiam visgi teko pagrįsti savo nuojautas. Dauguma lietuviškų komentarų apie šį filmą atsiliepė ne itin palankiai, bet filmas toli gražu nėra jau toks prastas. Jame radau pakankamai įtampos, rutuliojasi istorija, viskas lyg ir gerai išplaukia ir viskas pateisinama, tačiau kuriant pagrobimo filmą ir reikalavimo atidaryti seifą, na, tarkim siužetas, mano akimis, šiek tiek atgyvenęs.

Taip, čia susitinka du puikūs aktoriai, tačiau jų meistriškumą suryja pats trilerio žanras ir jie lieka vidutiniokai, tokius vaidmenis galėjo suvaidinti bet kuris vidutinis Holivudo aktorius. Tikriausiai aktoriai nutarė paeksperimentuoti, išmėginti kažką naujo, nes nesuvokiu kaip kitaip režisieriui Joel Schumacher pavyko prisikviesti tokius garsenybes.

Man asmeniškai filmas tokio pakankamai vidutinio lygio su ne itin intriguojančiu įvykiu, tačiau ir ne itin nuobodžiu. Susižiūrėjo kaip eilinis vidutinis trileris. Kas gero, tai kad vėl pamačiau Nicole Kidman ir šiek tiek patyriau įtampos, o daugiau iš filmo nieko neliko, tik kažkokie pelenai. Tikriausiai po metų net vėl teks atsiversti šį įrašą, kad sužinočiau, kaip vertinau šį filmą.

Bet jeigu visgi nuspręsite filmą žiūrėti, jis nėra visiškas idiotiškas šlamštas, kokiam nuobodžiam vakarui visai gal ir tiks. Šeimos tragedija, kai užpuolikai atėjo jų apiplėšti su tikslu nušauti, galiausiai patys tarpusavyje susirieja ir vienas kitam ištaško smegenis. Man visame tame trūko tik kažkokio finalinio akcento, užbaigtumo, nes išbėgus iš degančio pastato taip ir baigiasi filmas, kažkaip labai jau neholivudiškai, bet ir nelabai originaliai. Trūko apibendrinimo tolesniuose šeimos santykių etapuose.

Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 37/100
IMDb: 5.3 

Jūsų Maištinga Siela