Dienos daina: LOOK MUM NO COMPUTER - Eins, Zwei, Drei [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki!
 
Absoliučiai ne mano stiliaus daina, bet kaip ji man patinka. Kasmet į Euroviziją žiūriu ne kaip į rimtą reikalą, bet kaip į kokį madą, kurios iš esmės nereikia sureikšminti. Visgi man šita daina-skanduotė visai įsiminė ir energingesnio pasirodymo ir „kalimo“ į galvą tuos paprastus žodžius visame Eurovizijos sezone reiktų paieškoti.
 
„Eurovizijoje“ atstovavo unikalusis projektas LOOK MUM NO COMPUTER (tikrasis vardas Sam Battle) su beprotiškai energingu elektro-panko kūriniu „Eins, Zwei, Drei“. Jungtinei Karalystei atstovavęs Sam Battle, scenoje žinomas kaip LOOK MUM NO COMPUTER, yra ne tik muzikos kūrėjas, bet ir tikras genijus-išradėjas bei populiarus „YouTube“ tinklaraštininkas. Savo gyvenimą jis paskyrė analoginių sintezatorių konstravimui, o jo dirbtuvėse galima rasti tokių keistų eksponatų kaip sintezatorius, pagamintas iš senų „Game Boy“ konsolių, ar grojantis dviratis. Samas (reiktų tikriausiai lietuvinti kaip Semas?) jau daugelį metų garsėja alternatyviosios elektronikos scenoje, kur užsiima ne masine popmuzika, o kuria gyvus, pašėlusius performansus, naudodamas tik paties rankomis surinktą muzikinę įrangą ir laidų raizgalynes.
 
Nacionalinis transliuotojas BBC šį kūrėją pasirinko uždaru vidinės atrankos būdu, norėdamas visiškai sukrėsti „Eurovizijos“ sceną ir atsisakyti pabodusių popmuzikos standartų. Konkurse skambėjusi daina „Eins, Zwei, Drei“ yra sprogstamas elektro-panko, industrinės muzikos ir techno mišinys, kurio pagrindinis akcentas – šokiruojantis, hipnotizuojantis ritmas ir agresyvūs sintezatorių garsai. Pats dainos tekstas ir vokiškas skaičiavimas pavadinime yra ironiškas, šiek tiek absurdiškas žvilgsnis į modernios visuomenės automatizmą, mašinų pasaulį ir žmogaus bandymą ištrūkti iš kasdienybės rėmų per visišką šokio transą. Ir dėl to man labai jis patiko! Toks Tinkis Vinkis, bet geriausia prasme!
 
Britų pasirodymas buvo techniškai sudėtingas ir brangus, reikalavęs milžiniškų logistikos išteklių, nes į Vieną teko gabenti visą kalną unikalių paties Samo sukonstruotų aparatų, o pati scena virto futuristine bepročio mokslininko laboratorija su mirksinčiomis lempomis ir ekranais. Muzikos kritikai po pasirodymo tiesiog ūžė: vieni kūrinį vadino visiška drąsa, genialumu ir gaivališka energija, kurios konkursui jau seniai reikėjo, o kiti – pernelyg triukšmingu ir radikaliu eksperimentu, kurį sunku suvirškinti tradicinės muzikos gerbėjams.
 
Didžiajame finale šis drąsus eksperimentas nepasiteisino iš dalies ir bendroje įskaitoje JK užėmė paskutinę vietą, nors man jis ir patiko dėl britiško humoro ir savotiško chuliganizmo.
 
Pasiklausykite patys:

 
LOOK MUM NO COMPUTER - Eins, Zwei, Drei
[lyrics / žodžiai]
 
So sick of doing the whole 9 to 5
I pay my dues, I'm just stayin' alive
And I'm so bored of it, bored of it
Oh, what's the point of it, point of it? (Oh, ja, ja, ja)
A paracetamol to quench the pain
The office cubicle has trapped me again
Am I a mouse in a cage, am I
D-d-d-demotivational?
 
Ah, if only there was a language that I could count in
That would make me feel better (Oh, ja, oh, ja)
 
Eins, zwei, drei
Darlin', I need something salty
Eins, zwei, drei
With a slice of pepperoni
I'll pay, you can owe me
That'll be a pony
Eins, zwei, drei
I'm comin' back to life
Eins, zwei, drei
Got me feeling okey-dokey
Eins, zwei, drei
Goodbye drudgery, hello me
So light you can throw me
Kill at karaoke
Eins, zwei, drei
I'm coming back to life
 
Countin' in English doesn't cut the mustard
So sick of munching roly-poly with custard
I'm so bored with it, bored with it
Oh, what's the point of it, point of it? (Oh, ja, ja, ja)
I've always been a fan of aviation
I'm jumpin' on a plane to another nation
And all my pounds, they feel counterfeit
I need some euros to counter it
 
Eins, zwei, drei
Darlin', I need something salty
Eins, zwei, drei
With a slice of pepperoni
I'll pay, you can owe me
That'll be a pony
Eins, zwei, drei
I'm comin' back to life
Eins, zwei, drei
Got me feeling okey-dokey
Eins, zwei, drei
Goodbye drudgery, hello me
So light you can throw me
Kill at karaoke
Eins, zwei, drei
I'm comin' back to life
 
Eins
Zwei
Drei
Eins, zwei
Eins, zwei, drei
 
Eins, zwei, drei
Darlin', I need something salty
Eins, zwei, drei
With a slice of pepperoni
I'll pay, you can owe me
That'll be a pony
Eins, zwei, drei
I'm comin' back to life
Eins, zwei, drei
Darlin', I need something salty
Eins, zwei, drei
With a slice of pepperoni
I'll pay, you can owe me
That'll be a pony
Eins, zwei, drei
I'm comin' back to life
 
Eins, zwei, drei
Eins, zwei, drei
I'm comin' back to life
 
Maištinga Siela

Britų pabai ir alaus barai: kokia britų barų kultūra ir kaip ji susiformavo, kokią socializacijos reikšmę turi britams?

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Britų pabai (sutrumpinimas iš Public House, t. y. viešasis namas) iš tikrųjų yra kur kas daugiau nei tiesiog gėrimo vieta – tai neatsiejama Didžiosios Britanijos socialinio audinio dalis ir kultūros institucija, sėkmingai egzistuojanti jau tūkstančius metų. Pabai veikia kaip bendruomenės centrai, kuriuose susilieja socialinis gyvenimas, atsipalaidavimas ir tradicijos. Tai yra vieta, kurioje, kaip sakoma, „išsilydo“ socialiniai skirtumai, o žmonės susirenka pabendrauti, aptarti naujienas, pažaisti protmūšį (quiz night) ar tiesiog pasimėgauti pinta alaus po ilgos darbo dienos. Kaimo vietovėse pabai dažnai išlieka paskutiniu išlikusiu socialiniu centru, kartais atliekančiu net pašto skyriaus ar mini bibliotekos funkcijas.

 

Šis socialinis reiškinys turi gilias istorines šaknis, siekiančias beveik 2000 metų, pradėtas romėnų laikais. Pirmosios viešos gėrimo vietos, vadinamos tabernae, atsirado saloje su romėnų armija. Vėliau šią tradiciją perėmė anglosaksai, sukūrę alehouses (aludes), kurios dažnai veikė tiesiog privačiuose namuose. Viduramžiais prie aludžių prisijungė tavernos (tiekiusios vyną) ir užeigos (inns), teikusios nakvynę. XVI amžiuje šios įstaigos buvo apjungtos bendru pavadinimu public house, kuris vėliau sutrumpėjo iki dabar žinomo 'pub'. Maža to, dėl plačiai paplitusio neraštingumo atsirado tradicija naudoti ryškius, iliustruotus pabų ženklus, kas tapo neatsiejama kultūros dalimi.

Ye Olde Cheshire Cheese yra viena garsiausių ir labiausiai istorija apipintų Londono užeigų, įsikūrusi siaurame Fleet Street skersgatvyje. Nors manoma, kad užeiga šioje vietoje veikia nuo 1538 m., dabartinis pastatas buvo atstatytas 1667 m., po Didžiojo Londono gaisro. Ši vieta tapo legendiniu susitikimų tašku, ypač dėl savo artumo Londono leidybos rajonui, pritraukusiu daugybę žymių literatūros veikėjų. Nuo pat XVIII a. čia lankėsi tokios asmenybės kaip Dr. Samuelis Johnsonas, kurio kėdė vis dar saugoma užeigoje, taip pat Charles Dickensas, Markas Twainas, Arthuras Conanas Doyle'as ir W. B. Yeatsas. Užeiga žinoma dėl savo labirintinės vidaus struktūros, žemos šviesos, originalios medžio apdailos ir skliautuotų rūsių, kurie, manoma, priklauso XIII a. karmelitų vienuolynui. Tai autentiškas Londono istorijos brangakmenis, menantis šimtmečius siekiančias pokalbių, maisto ir gėrimų tradicijas.

 

Alaus vartojimas Jungtinėje Karalystėje (JK) yra sena tradicija, kurios svarbiausias matas – 'pinta' (apie 0,568 litro) – išlieka standartiniu dydžiu, užsakant alų pube. Nors tendencijos laikui bėgant keičiasi ir vartojimas pabuose (on-trade) mažėja, o gyventojai vis dažniau renkasi alkoholį vartoti namuose, JK suaugęs gyventojas vis dar suvartoja nemažai alkoholio. Pabai išlieka pagrindine vieta, kur Britanijos gyventojai mėgaujasi tradiciniais alaus stiliais. Nors šiandien populiariausiu gėrimu tapo lageris, tradiciniai britų eliai išlieka kertiniai. Populiariausias tradicinis elio stilius yra Bitter (dažnai patiekiamas be papildomo CO2) ir Real Ale (Tikrasis Elis) – nefiltruotas, nepasterizuotas ir šiek tiek šiltesnis elio stilius, patiekiamas tiesiai iš statinės, o ne įpurškiamas per kranelį. Taip pat populiarus Stout (tamsus, skrudinto salyklo elis), kurio žymiausias pavyzdys yra Guinness, kaip žinia, šį alų pasauliui padovanojo airiai.

 

Londonas yra tikras istorinių pabų lobynas, kurių dauguma mena šimtus metų ir leidžia pajusti gyvą Britanijos istorijos dvasią. Tarp pavyzdžių galima paminėti Ye Olde Cheshire Cheese (Fleet Street), tamsų labirintą primenantį pabą, atstatytą po Didžiojo Londono gaisro 1666 m., kurį lankė Charlesas Dickensas. Taip pat verta paminėti The George Inn (Borough), kuris yra vienintelė išlikusi galerijinė užeiga (galleried coaching inn) Londone. Šios vietos – su savo tradiciniu pub grub maistu (pvz., Fish and Chips) ir unikalia atmosfera – sukuria nepertraukiamą giją, jungiančią senąją istoriją su šiuolaikiniu socialiniu gyvenimu. Pabų kultūra yra Britanijos širdis ir siela.

The George Inn, įsikūrusi istoriniame Southwark rajone, yra viena unikaliausių Londono gertuvių, nes tai paskutinė išlikusi vežikų užeiga su galerija (angl. galleried coaching inn) mieste. Nors užeiga šioje vietoje veikė nuo viduramžių (minima nuo 1538 m.), dabartinė konstrukcija, atstatyta 1676 m. po didelio Southwarko gaisro, išsaugojo tik pietinę originalaus komplekso, supusio vidinį kiemą, dalį. Ši medinės karkasinės konstrukcijos pastato dalis pasižymi išskirtine dviejų aukštų galerija, iš kurios keliautojai galėdavo pasiekti miegamuosius ir stebėti kiemą – vietą, kurioje, manoma, Elizabetos epochoje galėjo vykti teatro spektakliai. Vežikų užeiga kadaise buvo svarbus transporto mazgas, o jos populiarumą vėliau įamžino rašytojas Charles Dickensas, paminėdamas ją savo romane „Mažoji Dorita“. Šiandien „The George Inn“ priklauso Nacionaliniam fondui (National Trust) ir yra saugomas I laipsnio paveldo objektas, siūlantis lankytojams kelionę laiku į senojo Londono atmosferą.

 

Maištinga Siela

Eurovizija 2024: Ką aš manau apie šių metų dainų konkursą (mano top 5)

 Sveiki,

Nepaisant to, kad mano susidomėjimas „Eurovizija“ kasmet nyksta, tačiau išlieka kažin kokia tradicija vis tiek susiplanuoti „Eurovizinį naktinėjimą“ su užkandžiais. Kiek pamenu šį konkursą, niekas nesikeičia, išskyrus mano įžvalgos. Dabar galiu beveik 90 procentų tikslumu nuspėti, kas pateks į finalą ir jų pasirodymų sėkmę bei nesėkmę finale. Mano prognozuoto „nuo sofos“ šveicaro Nemo dainos „The Code“ sėkmė išsipildė, nes buvo iš esmės visi komponentai, ko reikėjo didžiajai scenai: jautri ir asmeninė žinutė pasauliui, aistringas ir perfekcionistinis pasirodymas, atviri klausimai apie lytiškumą.

Deja, esu senas nagas ir dainos grožio neįžvelgiau, tiesą sakant, dainų konkurse mažai pačių dainų, nes konkursas jau seniai tapo sprintu atlikėjams pa(si)reklamuoti ar tai būtų jų ego, ar tai būtų juokingas performansas, ar šalies įsisenėjusios problemos. Visgi visame tame renkuosi dainas tokias, kurias parsisiųsčiau ir klausyčiausi vien savo malonumui. Kitaip sakant, pagal savo skonį, todėl šveicaro pergalės daina, deja, kaip ir pernykštė, ne mano nugalėtojo daina, šios nesiklausyčiau malonumui, bet nereikia piktintis, juk visi puikiai žinome, kas yra „Eurovizija“, kad ir kaip idealizuotume šį konkursą, jis yra paviršutiniškas.

Visgi „Eurovizija“ atspindi europines problemas, kurios nesvetimos ir Lietuvai. Dar niekad tiek nebuvo daug LGBTQ+ turinio, kurį demonstravo ir žiūrovo salė, ir šalių atlikėjai. Skandalingu laikomas Didžiosios Britanijos pasirodymas arba ispanės šokėjai gėjai galėjo varžytis nebent su demonine Airijos atlikėja iš siaubo filmų. O ką jau kalbėti apie šio sezono laimėtojo atvirumą apie savo binarinį lytiškumą, kuris eilinį sykį sukėlė ant kojų viena akimi žiūrinčius Lietuvos homofobus ir transfobus ant kojų.

Ką gi aš matau? Ogi žmogaus teisių trūkumą Europoje. Kai kuriose šalyse, nors įstatymai jau ir priimti lygiateisiškumui įteisinti, bet visgi žmonių sąmonėje daug kur vyrauja atmetimo reakcija, nepritarimas, neapykanta. Šiaip ne veltui „Eurovizija“ tapo įvairovės lytiškumo klausimais arena, nes tai iš tikrųjų politikų neveiksnumo padarinys. Jeigu viskas būtų gerai ir įvairovė būtų pripažinta, ar bereiktų atlikėjams kiekviename interviu dėstyti apie savo asmenines patirtas kančias dėl diskriminacijos ir patyčių? Taigi, kad ne. Vadinasi, „Eurovizija“, nors ir spalvinga bei marga kaip karnavalas, bet ji tampa skaudžiu protestu prieš normatyvųjį pasaulį, kuriame dauguma „apsitvėrę“ save kaip VERTYBIŲ VISUOMENĖ ir atmeta iš esmės kitus ir politizuoja mažumų sąskaita. Mūsų Silvester Belt nėra jokia išimtis. Šis politinis fonas labai smarkiai buvo išreikštas ir Izraelyje vykusioje „Eurovizijoje“.

Kiti poliniai ir neišvengiami aspektai yra Ukrainos ir Rusijos karas, jo fonas prigesintas, nes eliminuotos Baltarusija su Rusija tiesiog nebegalėjo sukelti tokios konfrontacijos, kurią galbūt patyrė Izraelis, nes Švedijoje nemažai Palestiną palaikančių žmonių, kurie protestavo prieš Izraelį. Aš šiuo klausimu susilaikysiu, nes neturiu itin aiškios pozicijos.

Kitas skandaliukas. Nyderlandų atstovo pasireiškęs smurtas prieš „Eurovizijos“ darbuotoją nuskambėjo itin griežtai. Šalis diskvalifikuota pačiame finale, turint galvoje, kad atlikėjas turėjo didelius šansus būti dešimtuke. Kitą vertus, teko girdėti, kad atlikėjas tiesiog prašė po repeticijos jo nefilmuoti, o jį filmavo ir už sudrausminimą tiesiog jį įskundė kaip smurtautoją. Esame labai jautrūs, jeigu tai tiesa.

Visgi džiaugiuosi šiokia tokia Lietuvos sėkme. Tikėjausi, kad būsime bent dešimtuke, bet ne. Pakartojome prieš keletą metų Monikos Liu „Sentimentų“ rezultatą. Visgi daina mūsų išsiskirianti ir gera, tačiau visumoje daugelis šalių labai puikiai investuoja į pasirodymų šou. Mes, deja, itin daug padaryti ir parodyti su visomis konstrukcijomis ir užpakalių krutinimais nelabai galime, tad (bent jau man) pasirodymo prasme vizualumas pranyko visame kontekste, bet tik dėl to, kad kiti pasistengė. Geresnio varianto, manau, iki šiol neturėjome ką išsiųsti. Ypač „Eurovizijai“ netiktų antrosios vietos Shower pasirodymo daina, kuri susilietų su latvių ir vokiečių kur kas geresniais ir įtaigesniais pasirodymais, nors mūsų komisija būtų juos išsiuntusi...

Pastebiu tendenciją, kad grįžta daina kaip pokštas, komiški siužetai ir pasirodymai, kurie atrodo labai primityvūs ir savito lėkšto humoro, turiu galvoje suomius, estus ir tuos pačius olandus, kurie savaip laužia „Eurovizijos“ kodą ir išplėšia balsų, nors man šie kūriniai nebuvo nei juokingi, nei įdomūs.

Stebėjau be didesnio azarto, tačiau pasižymėjau dainų topą, kurių kūrinius paklausyčiau ir vėl, nepaisant kaip vulgariai, keistai ar gerai jie scenoje pasirodė.

Nr. 1 Kroatija. Baby Lasagna - Rim Tim Tagi Dim

Mano favoritas. Mėgstu tuos pop roko elementus. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, manau, kad antrąsias vietas užėmę atlikėjai buvo vertesni laimėti.

Nr. 2 Didžioji Britanija. Olly Alexander - Dizzy

Žinau, nieko nesakykite. Viename lietuviškame homofobijos forume užmačiau ištisą neapykantos bangą. Daugelis tiesiog keiksnodami žėrė savo „nuomonę“ apie Olly, aprangą, orgijas, Dievą ir moralę. Kažin, kada jie buvo paskutinįkart Bažnyčioje, kad tokie moralūs? Ir kaip išvis jų moralė leidžia žiūrėti šį pasirodymą? Daina, pagal kurią šokčiau gatvėje po meilės lietumi, kaip sakytų „Dinamika“.

Nr. 3 Ukraina. alyona alyona & Jerry Heil - Teresa & Maria

Ša. Visai ne dėl politikos. Kad ir kokie įvykiai ten vyktų, man daina patiko dėl pačios dainos. Ir pasirodymas ir tas bažnytinis sakralus priedainis... Aną savaitę prieš miegą vietoj poterių niūniavau. Tiesiog geras kūrinys ir šios klausyčiausi toliau.

Nr. 4 Graikija. Marina Satti – ZARI

Jaunatviškas graikės pasirodymas su man patikusiais etniniais elementais. Šios dainos išvis nežinojau, todėl po finalo perklausiau dar kartą ir taip. Man ji patinka.

Nr. 5 Portugalija. iolanda – Grito

Šiaip šiemet su baladėmis ne kas, labai išsikvėpęs žanras. Nežinau, kokia baladė turėtų būti, kad ji tiktų „Eurovizijoje“ ir paimtų širdis (na gal dar prancūzo), tačiau šiemet suklusau klausydamasis šios dainos. Ypač kūrinio pradžioje... Toji graži, gili kaip rauda portugalų moteriška daina man priminė 2008 puikų kitos portugalės Vânia Fernandes „Senhora Do Mar“ kūrinį. Gal kas žinote, kokio panašaus turinio puikių muzikos albumų portugalų kalba?

P. S. Buvo ir kitokių dainų, kurias mielai antrąkart paklausyčiau atitinkame kontekste, pavyzdžiui, brolių dvynių Švedijos daina, ispanės. Nustebino jautrus Prancūzijos pasirodymas, nors labiau pasirodymas, nei kūrinys. Pašokčiau pagal austrės dainą. Taigi tiek šiemet.

Jūsų Maištinga Siela 

Maištingos sielos kalendorius: Karūnuota ilgiausiai valdanti monarchė Elžbieta II-oji (Queen Elizabeth II)

Sveiki,

Pagaliau tarp tų kruvinų įvykių dar šis tas apie monarchus ir teigiamai. 1953 metais birželio 2 dieną į karalienes karūnuota ilgiausiai pasaulyje valdanti karalienė Elžbieta II-oji. Na, kažin, ar jos būvimu karaliene galima pavadinti valdymu, nes šis statusas išlikęs labai jau formalus nei praktiškas. Karališkoji šeima beveik nesikiša nei į vidaus, nei į tarptautinius politinius valdymo struktūras. Bet kokiu atveju, karalienė „išvaldė“ jau daugiau nei pusę amžiaus. 1953 metais ji pakeitė savo tėvą, kuris buvo perrėmęs sostą iš savo brolio Eduardo VIII. Pastarasis sosto atsisakę dėl mažiau kilmingos moters rankos.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: Anglijos monarchijos restauracija, į sostą grąžintas Karolis II-asis

Sveiki,

Šiandien, gegužės 29 d. 1660 metais, buvo rekonstruota Anglijos monarchija. 1651 metais po Pilietinio karo Anglijoje Kromvelis nuvertė Anglijos karalių Karolį II-ąjį (Charles II), nepraėjus nė dešimčiai metų, pasirodo, kad nugalėtojai besą dar blogesni už buvusią monarchiją ir jie ėmė elgtis su valstiečiais dar baisiau. Karoliui pavyko pabėgti į Nyderlandus, kol galiausiai vėl grįžo į Angliją ir jam su tam tikru sutarimu dėl religijos pripažinimo buvo grąžintas sostas ir Anglija vėl tapo monarchine valstybe. Prieš jus – Karolio II-ojo portretas.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: Mirė Didžiosios Britanijos buvęs karalius Eduardas VIII

Sveiki,

1972 metais gegužės 28 metais mirė buvęs Didžiosios Britanijos karalius Eduardas VIII. Kuo jis įdėjo į istoriją? Tai pirmasis karalius, kuris savo noru atsisakė šio sosto, kuriame išbuvo 1936 metais kiek mažiau nei vienerius metus. Tai Jurgio V sūnus, gimęs 1894 metais, nugyvenęs gana ilgą savo gyvenimą ir dalyvavęs Pirmajame pasauliniame kare, matęs tikrą pragarą...

Priežastis, kodėl jis atsisakę sosto, buvo nekilminga mylimoji Wallis Simpson, kurios nei artimieji aristokratai, nei tauta nepripažino, todėl jis atsisakė karūnos, kad galėtų ją vesti. Pats buvęs karalius, nors ilgą gyvenimą nugyveno su žmona, buvo pagarsėjęs kaip vedusių moterų meilužis. Jo mirimo vieta sutampa su princesės Dianos – Paryžius, tačiau priešingai nei princesė, jis ten mirė nuo gerklės vėžio.

Jūsų Maištinga Siela