Druskininkai. Druskininkų herbas: istorija, prasmė, reikšmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Druskininkų herbas – tai stilizuotas vaizdas, puikiai atspindintis vieno svarbiausių Lietuvos kurortų gamtinę aplinką ir kultūrinį paveldą. Herbo mėlyname lauke pavaizduotos trys stilizuotos sidabrinės pušys su trimis auksinėmis karūnomis virš jų. Mėlyna spalva simbolizuoja vandenį ir dangų, primindama apie Druskininkų mineralinius šaltinius ir šalia tekantį Nemuną, o sidabrinės pušys atspindi gausius, kurortą supančius miškus, kurie yra neatsiejama Druskininkų identiteto dalis. Auksinės karūnos virš pušų suteikia herbui kilnumo ir išskirtinumo, pabrėždamos Druskininkų, kaip „karališko“ kurorto, statusą.

 

Druskininkai, nors ir seni, miesto teises įgijo gana vėlai – tik 1953 metais. Ilgą laiką kurortas neturėjo oficialaus herbo. Pirmasis herbas, kurio autorius buvo dailininkas Arūnas Tarabilda, buvo sukurtas 1968 m. ir patvirtintas 1969 m. Jo kūrybai įtakos turėjo aplink miestą esantys miškai, Nemunas ir tai, kad čia XX a. gyveno ir kūrė garsusis lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Remiantis jo tapyba, herbe buvo pavaizduotos trys karūnuotos pušys. Deja, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų herbų, šis simbolis buvo panaikintas jau 1970 metais dėl sovietmečio ideologinių reikalavimų. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, Druskininkų herbas buvo atkurtas ir naujausią jo versiją pagal dailininko Agniaus Tarabildos projektą 1994 m. balandžio 19 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, taip sugrąžindamas miestui jo unikalų heraldinį simbolį.

 

Nors Druskininkų herbas buvo oficialiai patvirtintas 1994 m. pagal dailininko Agniaus Tarabildos projektą, jis ant Lietuvos pašto ženklo pasirodė kiek vėliau. 2005 metais „Lietuvos paštas“ išleido pašto ženklą su Druskininkų herbu, įtraukdamas jį į seriją, skirtą Lietuvos miestų heraldikai. Šis ženklas pavaizdavo stilizuotas sidabrines pušis su auksinėmis karūnomis mėlyname fone, puikiai atspindėdamas kurorto gamtos grožį ir jo, kaip išskirtinės vietovės, svarbą. Pašto ženklo išleidimas buvo ne tik įvykis filatelijos pasaulyje, bet ir prisidėjo prie Druskininkų vardo bei simbolikos populiarinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Maištinga Siela

Restoranas "Velvetti" Druskininkuose: atsiliepimai, nuotraukos, kainos, komentarai, nuomonė

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kur skaniai pavalgyti Druskininkuose? Nesunku atsakyti – eikite į šeimos restoraną „Velvetti“, kuris įsikūręs Druskininkų centre, Vilniaus al. 16. Kadangi atvykome į Druskininkus vasaros dieną anksti, nusprendėme, kad reikia numalšinti alkį, tad kiek pavaikščioję atsitiktinai užsukome į „Velvetti“ nieko prieš tai nei skaitę, nei ką nors girdėję. Tiesiog pradžiai norėjome kavos ir pastudijuoti meniu. Visgi prie pat įėjimo sudomino austrių kiautų kaugė ir užrašas apie dilgėlių ledus, kurių norėjome paragauti. Restoranas atsidarė 12 valandą, buvome pirmieji lankytojai, tad įsikūrėme prie lauko staliuko. Deja, teko greit nusivilti, nes skelbtų dilgėlių ledų, nebuvo, nes jie įeina tik į pavakario meniu. Taip, taip... nuo 12-17 valandos yra sumažintas meniu ir gausite nebent picos, kavos, vandens ir dar šio bei to... Ką gi, užsisakėme picos ir ji mano kolegai labai patiko. Standartinė „Margarita“ visai skaniai susismaguriavo, ją ir matote nuotraukoje. Atsigėrėme kavos ir patraukėme į vandens parką.

 

Visgi tos pačios dienos pavakarę grįžome į „Velvetti“, nes labai jau norėjome paragauti dilgėlių ledų. Atmosfera pasikeitusi, atsidarė papildomas grilius lauke pavadinimu „Austrių ir šampano terasa“, kurioje virš žarijų kažkas smagiai čirškinosi ir sklido dūmai. Mačiau po to internete nusiskundimų, kad dūmai dusina, tačiau jie tikrai negadino nei vaizdo, nei oro, buvo palankus vėjas. Be to, yra daug vietų, kur galima persėsti arba eiti į vidų. Taigi šįkart pasiėmėm tik užkandžių – „Velvetti“ pasiūlė meksikietiškų tacos su žvėriena. Galiu pasakyti, kad tai buvo skaniausi tacai, kokius esu valgęs ir sočiai, bent jau man, užteko tų dviejų vienetų. Desertui norėjome garsiųjų dilgėlių ledų, tačiau jų jau nebuvo, tad pasiėmėm slyvų ir rabarbarų. Kaip suprantu, jie gaminami pačių „Velvetti“ ir slyvų man visai patiko, rabarbarų gal kiek skonio intensyvumo pritrūko. Apskritai sakant, meniu nėra užpildytas, jeigu pradėsite daug užsisakinėti, pastebėsite, kad ano neturi, kito trūksta ir lūkesčiai gali būti neišpildyti, bet visumoje pasisotinome ir mums „Velvetti“ patiko. Padariau nuotraukų, tiesa, visko nefotografavau, bet keletas kadrų yra.

 

O čia truputį oficialiau apie patį „Velvetti“.

 

„Velvetti“ Druskininkuose yra vienas iš žinomiausių ir vertinamiausių restoranų šiame Lietuvos kurorte, įsikūrusių maždaug, kaip radau internete, 2016 metais. Tai šeimos restoranas, kuriam vadovauja Snieguolė ir Remigijus Žižiai.

 

„Velvetti“ išsiskiria tuo, kad yra pripažintas kaip vienas geriausių restoranų Lietuvoje, ir buvo pirmasis Druskininkų restoranas, patekęs į Lietuvos 30 geriausių restoranų sąrašą. Jų virtuvė specializuojasi europietiškuose patiekaluose, naudojant šviežius, sezoninius ingredientus, įskaitant vietinių ūkininkų daržoves ir produktus. Meniu rasite platų pasirinkimą – nuo kokybiškų salotų ir makaronų iki jūros gėrybių ir mėsos patiekalų, kuriuos dažnai ruošia malkinėje krosnyje. Kaip jau sakiau, dienos metu „Velvetti“ veikia ir kaip bistro, siūlydamas lengvesnius patiekalus, subalansuotus sveikatintis norintiems lankytojams.

 

Šis restoranas žinomas dėl savo šefų, kurie kartu dirba jau daugelį metų, ir jų sugebėjimo derinti tradicinius skonius su naujoviškomis idėjomis. „Velvetti“ populiarus dėl jaukių pusryčių, skanių šaltų užkandžių, naminių ledų ir tokių firminių patiekalų kaip silkės užkandis ar jautienos kulninė. Be puikaus maisto, restoranas siūlo malonią atmosferą ir terasą, kurioje galima mėgautis patiekalais šiltuoju metų laiku.

 

Jūsų Maištinga Siela

Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025 ir M. K. Čiurlionio 150-osios metinės

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kol Lietuvą skalauja liepos mėnesio nesustabdomos liūtys ir tvinsta gatvės, man dažniausiai šių liūčių pavyksta išvengti, ir šiandien, kol Vilniuje smarkiai lyja, svečiuojuosi Druskininkuose, kuris, pasirodo, dar ir yra 2025 metų Lietuvos kultūros sostinė. Nors visgi... aplink vieną dažniausiai lankomų objektų – Druskininkų vandens parką vis dar vyksta intensyvūs grindinio tvarkymo darbai (įdomu, kad nesuspėta iki Lietuvos sostinės pradžių?), tad tenka eiti ratais-kvadratais, bet šiaip aplinkui visur ramu, žmonių taip pat nemažai, ypač vaikų, besisukinėjančių aplink mažus prekybos centrus.

 

2025 metų Lietuvos kultūros sostine yra pasirinkti Druskininkai. Šis titulas kurortiniam miestui suteiktas Kultūros ministerijos sprendimu, atsižvelgiant į ekspertų komisijos rekomendacijas, kurios svarstė konkursui pateiktas paraiškas.

 

Pagrindinė priežastis, kodėl Druskininkai buvo pasirinkti Lietuvos kultūros sostine, yra glaudus miesto ryšys su iškiliu menininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. 2025 metai sutampa su M. K. Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis, ir tai suteikia Druskininkams išskirtinę galimybę atskleisti ir populiarinti šio genijaus kūrybą inovatyviomis formomis, įtraukiant ir jaunąją kartą. Pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema yra „Čiurlionio paliesti“, pabrėžianti kūrėjo įtaką ir kurorto įvaizdį.

 

Be M. K. Čiurlionio jubiliejaus, Druskininkuose 2025 metais taip pat bus minimos kitų žymių, su šiuo kraštu susijusių rašytojų – Vytauto Bložės, Nijolės Miliauskaitės ir Ričardo Gavelio – gimimo sukaktys. Šis titulas leidžia Druskininkams plačiau atskleisti savo kultūrinį potencialą, skatinti vietos gyventojų ir miesto svečių kultūrinį aktyvumą, plėtoti kūrybines iniciatyvas ir stiprinti kurorto įvaizdį kaip kultūros ir meno centro. Planuojama surengti daugiau nei 350 įvairių renginių, siekiant praplėsti kultūros renginių spektrą ir padaryti kultūrą dar labiau prieinamą. Bent jau tokią informaciją galima rasti internete.

Druskininkuose, šalia gydyklų ir kurorto centro, lankytojų žvilgsnius traukia unikalus fontanas su besisukančiu apvaliu akmeniu, dar žinomas kaip „Laikas“. Šis fontanas – tai ne tik vandens instaliacija, bet ir savotiškas meno kūrinys, simbolizuojantis nuolatinį judėjimą ir laiko tėkmę.

Druskininkuose, pačioje kurorto širdyje, stovi neįprastas statinys, kuris priverčia abejoti realybės suvokimu – geltonas apverstas namas. Tai ne tik architektūrinė įdomybė, bet ir unikali atrakcija, kviečianti lankytojus patirti, ką reiškia vaikščioti lubomis ir matyti pasaulį aukštyn kojomis.

 

Šio namo ypatumas slypi jo konstrukcijoje: jis yra pastatytas ant stogo, o visas interjeras – nuo baldų iki buitinių prietaisų vonioje ir virtuvėje – taip pat yra apverstas. Įėjęs vidun, lankytojas atsiduria ant antrojo aukšto lubų, ir nors fiziškai stovi ant žemės, rega kuria iliuziją, kad viskas aplinkui yra apversta. Tai sukelia keistą gravitacijos jausmą ir švelnią dezorientaciją, kuri priverčia kitaip pažvelgti į įprastą aplinką. Būtent dėl šio pojūčių iššūkio, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems pusiausvyros sutrikimų, patariama būti atsargiems ar net vengti lankymosi.

 

Geltonas apverstas namas yra itin populiarus tarp šeimų ir jaunimo, ieškančio originalių nuotraukų. Čia galima įamžinti išties smagių ir neįprastų kadrų, kuriuose atrodo, kad be vargo vaikštote lubomis ar kabote ant baldų. Tai ne tik architektūros stebuklas, bet ir žaisminga pramoga, kuri sužadina smalsumą ir leidžia pasijusti lyg pasakoje ar keistame sapne.

 

Šis Druskininkų traukos objektas yra pagamintas Lietuvoje, o jo statyba užtruko vos apie dvi savaites. Tai puikus pavyzdys, kaip kūrybiškumas ir netradicinės idėjos gali paversti paprastą statinį išskirtine pramoga. Apverstas namas yra lengvai pasiekiamas, esantis Vilniaus al. 14, todėl jį patogu įtraukti į bendrą Druskininkų lankytinų vietų maršrutą.

 

 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Druskininkai yra neatsiejamai susiję. Druskininkai buvo didžiojo menininko namai nuo maždaug 1878 metų, kai jo tėvas, Konstantinas Čiurlionis, gavo vargonininko darbą Druskininkų bažnyčioje, ir visą likusį gyvenimą jam ši vieta išliko svarbiu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Čia, šeimos namuose (dabartiniame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje), menininkas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, kūrė, ieškojo idėjų ir bendravo su artimaisiais. Šiandien Čiurlionio reprodukcijomis pasipuošęs miestas.

 

Jūsų Maištinga Siela