Žemėlapis: Artimieji Rytai, arabai, populiacija, gyventojų skaičius, Izraelis, Iranas, Irakas, Egiptas, Dubajai ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Pateiktoje nuotraukoje matomas grafinis Artimųjų Rytų regiono žemėlapis, kuriame skirtingomis žalios spalvos gamomis išskirtos valstybės ir nurodytas jų gyventojų skaičius. Šis vizualinis įrankis leidžia greitai įvertinti demografinę situaciją šiame geopolitiškai svarbiame pasaulio taške, naudojant spalvinį kodavimą: kuo tamsesnė spalva, tuo didesnė šalies populiacija. Žemėlapis apima platų arealą nuo Turkijos šiaurėje iki Jemeno pietuose bei nuo Egipto vakaruose iki Irano rytuose.

 

Analizuojant skaičius, akivaizdžiai išsiskiria trys demografiniai milžinai, kurių populiacija viršija 80 milijonų. Didžiausią skaičių žemėlapyje matome Egipte, kur nurodoma net 112,7 milijono gyventojų. Jam iš paskos seka Iranas su 90 milijonų ir Turkija su 85,5 milijono gyventojų. Šios trys valstybės sudaro regiono demografinį branduolį, gerokai lenkdamos kitas kaimynes, pavyzdžiui, Saudo Arabiją (37 mln.), Iraką (38,5 mln.) ar Jemeną (34,4 mln.).

 

Mažesnės regiono šalys žemėlapyje nuspalvintos šviesesniais atspalviais, o jų skaičiai svyruoja nuo kelių iki keliolikos milijonų. Pavyzdžiui, Jordanijoje gyvena 11,3 mln., Azerbaidžane – 10,1 mln., o Izraelyje – 9,7 mln. žmonių. Pačios mažiausios populiacijos fiksuojamos tokiose valstybėse kaip Kataras (2,7 mln.), Kuveitas (4,3 mln.) ar Omanas (4,6 mln.). Vizualizacija padeda suprasti didžiulį kontrastą tarp tankiai apgyvendintų centrų ir mažesnių, dažnai turtingų naftos valstybių, kurių įtaka regione priklauso ne nuo žmonių skaičiaus, o nuo ekonominių išteklių.

 

Šio žemėlapio prasmė yra iliustruoti nevienalytį Artimųjų Rytų veidą per gyventojų skaičiaus prizmę. Tokie duomenys yra itin svarbūs vertinant regiono ekonominį potencialą, rinkos dydį, poreikį resursams bei galimą migracijos įtaką. Tamsiai žali plotai žymi valstybes, kurios dėl savo dydžio natūraliai pretenduoja į regiono lyderių vaidmenis, tačiau kartu susiduria su didžiausiais iššūkiais užtikrinant maisto, vandens ir socialinio saugumo poreikius savo gausioms bendruomenėms.

 

Maištinga Siela

#14 Bašaras (Bashar): Didžiosios Egipto paramidės paslaptis, vibracijų kėlimas, meditacijų galia

 

Sveiki,

 

Bašaras (per Darrylą Anką) atveria naują požiūrį į vieną didžiausių žmonijos mįslių – Didžiąją piramidę, teigdamas, kad archeologinis jos kaip kapavietės interpretavimas yra tik paviršutiniškas. Pasak jo, piramidės buvo sukurtos kaip daugiafunkciai įrankiai, pirmiausia tarnavę kaip „Įrašų salė“ (Hall of Records). Jos užkoduoja žinias apie ciklinius planetos pokyčius, tokius kaip ašies procesija ar skirtingi amžiai, leidžiant juos teisingai perskaičiusiems pasiruošti būsimoms sąlygoms Žemėje. Tačiau dar įspūdingesnė yra technologinė piramidės paskirtis: ji veikė kaip „mašina“, skirta žmogaus sąmonės dažniui keisti.

 

Didžiosios piramidės viduje esanti Karaliaus kamera ir joje esanti akmeninė dėžė (sarkofagas) buvo sukonstruoti pagal griežtą šventąją geometriją, kad veiktų kaip gama smegenų bangų stiprintuvas. Senovės Egipto dvasininkai ir iniciatai naudojo šią erdvę, kad pasiektų gama būseną, kuri drastiškai paspartina ir palengvina astralines keliones bei išėjimo iš kūno patirtis. Šių kelionių tikslas buvo praktinis – gauti informaciją iš kitų dimensijų ar ateities laiko linijų ir parnešti tas žinias, kurios padėtų tobulinti anuometę visuomenę. Bašaras pabrėžia, kad astralinės kelionės nėra tik mistinė pramoga, o būdas susilygiuoti su savo tikrąja, nefizine prigimtimi, kurioje laikas ir erdvė neturi ribų.

 

Šiame kontekste Bašaras taip pat liečia kasdienius žmogaus iššūkius, tokius kaip nerimas. Jis pateikia netikėtą nerimo apibrėžimą: tai yra didelis jaudulys (excitement), filtruojamas per neigiamų įsitikinimų sistemą ir teisimą. Kai žmogus bando slopinti savo tikrąją energiją arba bijo kitų vertinimo, tas pats kūrybinis jaudulys virsta paralyžiuojančiu nerimu. Išeitis, anot Bašaro, yra nustoti kovoti su kūrinija dėl savo vertės – juk žmogus yra vertas vien dėl to, kad jis egzistuoja. Jis ragina „nuimti koją nuo stabdžių“ ir leisti savo prigimtinei aistrai tekėti be išankstinių filtrų, suprantant, kad neigiami įsitikinimai dažnai veikia kaip „triukai“, siekiantys nuslėpti, kaip lengva iš tiesų būtų juos paleisti.

 

Galiausiai, aptardamas įvairias dvasines praktikas, ritualus ar meditacijos technikas, Bašaras jas visas įvardija kaip „leidimo lapelius“ (permission slips). Tai įrankiai ar ritualai, kurie patys savaime neturi galios, tačiau jie leidžia žmogaus protui „duoti sau leidimą“ patirti savo vidinę galią. Nesvarbu, ar tai būtų 10 dienų tylos meditacija, ar giedojimas banginiams – tai tik priemonės pasiekti vibraciją, kuri mums jau priklauso. Bašaras primena, kad mes patys esame visata, kuri padeda, ir tik nuo mūsų sprendimo priklauso, ar tapsime ta visata, kuri aktyviai kuria pagalbą sau ir kitiems, ar liksime stebėtojais, manančiais, kad galia yra kažkur išorėje.

 

Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: Egipte atrastas Rozetos akmuo (Rosetta Stone)

Sveiki,

1799 metų liepos 15 d. (kai kuriuose šaltiniuose tvirtinama, kad liepos 19 dieną) Egipte rastas garsusis Rozetos akmuo (Rosetta Stone), kuris padėjo iššifruoti egiptiečių hieroglifus ir suprasti senovės Egipto civilizacijos paslaptis.

Tekstas iškaltas ant pilko ir rožinio granodionito egiptietiškai, demotiniškai ir klasikine graikų kalba. Akmenį atrado prancūzai po Napoleono invazijos į Egiptą, bet netrukus jį perdavė britams. Prie Rozetos akmens dirbo keletas mokslininkų, kurie po mažytį gabalėlį atradinėjo hieroglifo reikšmes. Datuojama, kad akmuo iškaltas 196 metais prieš mūsų erą ir jis išrašytas faraono Ptolemėjaus V garbei kaip įsakymas. Akmenyje šlovinamas faraonas, taip pat kalbama apie apgultis Egipto mieste.

Iššifravimo data laikoma 1822 metais, o nuopelnai priskiriami prancūzų mokslininkui Žanui Fransua Šampoljonui. Akmuo saugomas Britų muziejuje, tačiau egiptiečiai tikisi jį susigrąžinti, nes manoma, kad akmuo buvo paimtas nelegaliai.

Jūsų Maištinga Siela