Sveiki,
Bašaras (per Darrylą Anką) atveria naują požiūrį į
vieną didžiausių žmonijos mįslių – Didžiąją piramidę, teigdamas, kad
archeologinis jos kaip kapavietės interpretavimas yra tik paviršutiniškas.
Pasak jo, piramidės buvo sukurtos kaip daugiafunkciai įrankiai, pirmiausia
tarnavę kaip „Įrašų salė“ (Hall of Records). Jos užkoduoja žinias apie
ciklinius planetos pokyčius, tokius kaip ašies procesija ar skirtingi amžiai,
leidžiant juos teisingai perskaičiusiems pasiruošti būsimoms sąlygoms Žemėje.
Tačiau dar įspūdingesnė yra technologinė piramidės paskirtis: ji veikė kaip
„mašina“, skirta žmogaus sąmonės dažniui keisti.
Didžiosios piramidės viduje esanti Karaliaus kamera ir
joje esanti akmeninė dėžė (sarkofagas) buvo sukonstruoti pagal griežtą šventąją
geometriją, kad veiktų kaip gama smegenų bangų stiprintuvas. Senovės Egipto
dvasininkai ir iniciatai naudojo šią erdvę, kad pasiektų gama būseną, kuri
drastiškai paspartina ir palengvina astralines keliones bei išėjimo iš kūno
patirtis. Šių kelionių tikslas buvo praktinis – gauti informaciją iš kitų
dimensijų ar ateities laiko linijų ir parnešti tas žinias, kurios padėtų
tobulinti anuometę visuomenę. Bašaras pabrėžia, kad astralinės kelionės nėra
tik mistinė pramoga, o būdas susilygiuoti su savo tikrąja, nefizine prigimtimi,
kurioje laikas ir erdvė neturi ribų.
Šiame kontekste Bašaras taip pat liečia kasdienius
žmogaus iššūkius, tokius kaip nerimas. Jis pateikia netikėtą nerimo apibrėžimą:
tai yra didelis jaudulys (excitement), filtruojamas per neigiamų įsitikinimų
sistemą ir teisimą. Kai žmogus bando slopinti savo tikrąją energiją arba bijo
kitų vertinimo, tas pats kūrybinis jaudulys virsta paralyžiuojančiu nerimu.
Išeitis, anot Bašaro, yra nustoti kovoti su kūrinija dėl savo vertės – juk
žmogus yra vertas vien dėl to, kad jis egzistuoja. Jis ragina „nuimti koją nuo
stabdžių“ ir leisti savo prigimtinei aistrai tekėti be išankstinių filtrų,
suprantant, kad neigiami įsitikinimai dažnai veikia kaip „triukai“, siekiantys
nuslėpti, kaip lengva iš tiesų būtų juos paleisti.
Galiausiai, aptardamas įvairias dvasines praktikas,
ritualus ar meditacijos technikas, Bašaras jas visas įvardija kaip „leidimo
lapelius“ (permission slips). Tai įrankiai ar ritualai, kurie patys savaime
neturi galios, tačiau jie leidžia žmogaus protui „duoti sau leidimą“ patirti
savo vidinę galią. Nesvarbu, ar tai būtų 10 dienų tylos meditacija, ar
giedojimas banginiams – tai tik priemonės pasiekti vibraciją, kuri mums jau
priklauso. Bašaras primena, kad mes patys esame visata, kuri padeda, ir tik nuo
mūsų sprendimo priklauso, ar tapsime ta visata, kuri aktyviai kuria pagalbą sau
ir kitiems, ar liksime stebėtojais, manančiais, kad galia yra kažkur išorėje.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą