Sveiki,
Tęsiu daugiadimensinės būtybės žinutes mūsų laikmečio
ir tikrovės varianto žmonėms.
Šįkart Bašaras pasakoja apie tai, kad mūsų
suvokiamas laikas yra tik iliuzija, padedanti orientuotis fizinėje realybėje.
Iš tiesų egzistuoja tik viena akimirka, o visos įmanomos tikrovės versijos,
įskaitant praeitį ir ateitį, vyksta vienu metu. Jis tai palygina su televizijos
kanalais: visi jie transliuojami tuo pačiu metu, tačiau mes matome tik tą, į
kurio dažnį esame susikoncentravę. Kai keičiame savo įsitikinimus ar vidinę
būseną, mes tiesiog „perjungiame“ savo suvokimą į kitą, jau egzistuojančią
paralelinę Žemės versiją.
Kalbėdamas apie žmogaus prigimtį, jis pabrėžia, kad
mes esame dvasinės būtybės, kurios niekada nepalieka dvasinio pasaulio, o
fizinis gyvenimas yra tik sąmonės projekcija ar tam tikras sapnas. Bašaras
teigia, kad ne siela yra kūne, o kūnas yra sielos energijos lauke. Mirtį jis
apibūdina ne kaip pabaigą, o kaip sąmonės išsiplėtimą ir sugrįžimą į natūralią
dvasinę būseną, kurioje nebeturime ribojančio fizinio fokuso.
Bašaras taip pat aiškina, kad džiaugsmas ir
didžiausias susidomėjimas yra pagrindinis gyvenimo vedlys. Tai tarsi
energetinis siūlas, rodantis mums tiesiausią kelią į mūsų tikrąją savastį. Jis
moko, kad viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, yra būtent tai, ko mums tuo metu
reikia, net jei protas to iškart nesupranta. Pasitikėjimas gyvenimo tėkme
leidžia suvokti, kad net nemalonios patirtys yra būtini elementai didesniame
mūsų sielos evoliucijos paveiksle.
Galiausiai jis pamini ateities Žemę, kurią apibūdina
kaip daug aukštesnės vibracijos vietą. Ten augmenija ir aplinka yra gyva,
sąmoninga ir tiesiogiai bendrauja su žmonėmis. Pasak jo, mes kiekvieną akimirką
renkamės, į kurią Žemės versiją keliaujame: tą, kuri skendi konflikte, ar tą,
kuri spinduliuoja harmoniją. Viskas priklauso nuo to, kokį dažnį pasirenkame
spinduliuoti patys, nes išorinis pasaulis tėra mūsų vidinės būsenos atspindys.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą