Sveiki!
Karlas Briulovas
buvo XIX amžiaus rusų akademinio meno figūrų, kurio kūryba sujungė griežtas
klasicizmo tradicijas su besiformuojančio romantizmo emociniu gyliu. Gimęs
Peterburge, menininkų šeimoje, jis nuo mažens demonstravo neeilinį talentą,
kuris vėliau jam pelnė „Didžiojo Karlo“ pravardę. Briulovo studijų metai
Imperatoriškojoje menų akademijoje pasižymėjo neįtikėtinu kruopštumu ir
techniniu meistriškumu, o jo ankstyvieji darbai tapo pamatu būsimai šlovei,
kurią vėliau įtvirtino garsusis šedevras „Paskutinė Pompėjos diena“.
1817 metais sukurtas piešinys „Vyrai natūroje“ / „Nuogi
vyrai“ (arba „Male nudes“) yra ankstyvas, tačiau itin reikšmingas Briulovo
meistriškumo įrodymas, sukurtas jam dar būnant akademijos auklėtiniu. Šis
kūrinys atspindi tuo metu vyravusią akademinio mokymo sistemą, kurioje žmogaus
anatomijos studijavimas iš natūros buvo laikomas aukščiausia dailininko
meistrystės pakopa. Nors tai yra mokomasis etiudas, jame matyti ne tik
techninis tikslumas, bet ir gebėjimas perteikti žmogaus kūno plastiką, raumenų
įtampą bei šešėlių žaismą, suteikiantį figūroms skulptūrišką tūrį.
Kūrinyje pavaizduotos dvi vyriškos figūros, kurios
savo kompozicija ir laikysena primena antikinės skulptūros idealus, taip
pabrėžiant Briulovo pagarbą klasikiniam paveldui. Jaunasis menininkas puikiai
suvaldė proporcijas ir linijas, sukurdamas harmoningą, beveik poetišką vyriško
kūno vaizdinį. Šis piešinys išskiria Briulovą iš kitų bendraamžių, nes jame
jaučiama gyva dvasia ir jautrumas, peržengiantis paprasto anatominio pratimo
ribas ir pereinantis į tikrą meninę interpretaciją.
Šis ankstyvasis darbas taip pat tarnauja kaip svarbus
liudijimas apie Briulovo kūrybinio kelio evoliuciją ir jo santykį su žmogaus
kūno estetika. „nuogi vyrai“ padėjo dailininkui gauti aukščiausius akademinius
įvertinimus, kurie galiausiai jam atvėrė kelius į stažuotes Italijoje, kur jo
talentas sužydėjo pilna jėga. Gebėjimas taip preciziškai ir kartu įtaigiai
vaizduoti nuogą kūną vėliau tapo vienu iš pagrindinių jo didžiųjų drobių sėkmės
komponentų, leidusių jam tapti tarptautinio masto žvaigžde.
Galiausiai, Karlas Briulovas per savo gyvenimą paliko pėdsaką
Europos dailės istorijoje, o tokie darbai kaip 1817-ųjų vyrų aktai primena apie
discipliną ir aistrą, slypinčią už kiekvieno didžio kūrinio. Nors vėlesni jo
darbai pasižymėjo dramatiškomis masinėmis scenomis ir ryškiu koloritu, būtent
šios ankstyvosios akademinės studijos suformavo jo kaip genijaus pamatą. Jos
išlieka svarbios ne tik kaip istoriniai dokumentai, bet ir kaip savarankiški
meno kūriniai, demonstruojantys amžiną žmogaus kūno grožį ir menininko rankos
tobulumą.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą