Sveiki,
Tęsiu Bašaro žinutes žmonijai ciklą.
Šįkart Darryl Anka kanaluojama esybė Bašaras gilinasi
į metafizinius klausimus, siekdamas paaiškinti žmogaus baimių prigimtį ir ryšį
su nematomu dvasiniu pasauliu. Viena pagrindinių diskusijų krypčių prasideda
nuo šiurpios patirties analizės, kai viena iš dalyvių pasakoja apie virš savo
lovos pasirodžiusią tamsią figūrą. Bašaras paaiškina, kad tokie reiškiniai
dažnai nutinka asmenims, kurie dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių, pavyzdžiui,
patirtos komos ar klinikinės mirties, tampa energetiškai matomi būtybėms, egzistuojančioms
tarpinėje būsenoje tarp fizinės realybės ir dvasinio pasaulio. Jis įvardija
šias būtybes kaip „žmones-drugius“ ir pabrėžia, kad jos nėra piktavališkos ar
demoniškos; jos tiesiog yra traukiamos stiprios dvasinės šviesos, kurią
spinduliuoja žmogus, pabuvojęs mirties slenkstyje. Bašaras ragina šią patirtį
vertinti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę geriau suvokti tarpdimensinę visatos
sandarą ir savo paties dvasinį jautrumą.
Tęsdamas pokalbį, Bašaras pereina prie universalesnių
dvasinio atsivėrimo temų, aiškindamas, kaip žmogus pradeda matyti prasmę ir
tvarką net smulkiausiose detalėse, pavyzdžiui, kiekvienoje krentančioje
snaigėje. Jis teigia, kad toks jautrumas liudija apie dvasinį nubudimą, kai
individas nustoja save matyti kaip atskirtą vienetą ir pradeda suvokti visatos
tarpusavio ryšį. Pasak Bašaro, tikrasis kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas yra
tiesiog būti autentiškiausia savo paties versija, nes kiekviena būtybė yra unikali
visumos išraiška. Jis pabrėžia, kad baimė dažnai kyla iš klaidingų įsitikinimų
apie atskirtį ar galimą pasmerkimą, tačiau suvokus, kad realybė yra tik žmogaus
vidinės būsenos atspindys, šios baimės natūraliai išnyksta, užleisdamos vietą
kūrybiškumui ir vidinei ramybei.
Galiausiai Bašaras paliečia interdimensinius
reiškinius ir jų įtaką žmogaus kolektyvinei sąmonei bei socialinėms
struktūroms. Jis aiškina, kad daugelis keistų reiškinių, užfiksuotų moksliniais
prietaisais kosmose, dažnai yra kitų dimensijų pėdsakai, o ne vien fiziniai
objektai. Šis platesnis suvokimas turėtų paskatinti žmones peržiūrėti ir savo
santykį su visuomenės sistemomis bei politika. Bašaras kritiškai pastebi, kad
tikrieji pokyčiai neįvyksta tiesiog veikiant senose, ribojančiose struktūrose;
tikrasis lūžis įvyksta tada, kai žmonės patys tampa tuo pokyčiu, kurį nori
matyti. Pagrindinis jo patarimas yra vadovautis „aistros formule“: kiekvieną
akimirką veikti pagal savo didžiausią susižavėjimą, neprisirišant prie
konkrečių rezultatų. Toks gyvenimo būdas leidžia žmogui sinchronizuotis su
visatos tėkme ir transformuoti baimę į varomąją jėgą, kuri atveria duris į
naujas galimybes ir gilesnį savęs pažinimą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą