Sveiki,
Pastebiu, kad visi sektoriai, kurie yra veikiami
finansavimo iš šalies, daugiau ar mažiau susiduria su tais pačiais
biurokratiniais mechanizmais.
„Šiandien problema dažnai yra ne idėjų
stoka, o infrastruktūrinė inercija. Koncertinės įstaigos „pririštos“ prie
metinių planų, ataskaitų, procedūrų, todėl permąstyti pačius repertuarą
formuojančius mechanizmus tiesiog nebelieka laiko. Trūksta ir žmogiškųjų
išteklių. Situacija primena Arūno Sverdiolo „korinę valstybę“: institucijos
veikia tarsi nesusisiekiantys indai. Planai vykdomi, bet retai kas klausia,
kodėl viena ar kita veikla vyksta ir kaip ji siejasi su kultūros politikos
vizija. Tai – institucinis vištavizmas.“ Kristupas Bubnelis
Kristupas Bubnelis (g. 1995) yra jaunosios kartos
lietuvių kompozitorių, kurio muzikinė veikla apima šiuolaikinę akademinę
muziką, eksperimentinę kūrybą bei pedagoginį darbą. Studijavęs Londono
karališkojoje muzikos akademijoje, o šiuo metu tęsiantis doktorantūros studijas
Kolumbijos universitete Niujorke, jis kuria kūrinius simfoniniams orkestrams,
kameriniams ansambliams bei solo instrumentams, dažnai pasitelkdamas
elektroniką ir tyrinėdamas garso faktūras. Jo kūryba, įvertinta prestižiniais
apdovanojimais, tokiais kaip tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių
konkurso pirmoji vieta, pasižymi intelektualiu gyliu, dialogo su aplinka
paieškomis ir aktyviu bendradarbiavimu su tarptautiniais kolektyvais bei
festivaliais.
Citata paimta iš „Literatūra ir menas“ (Nr. 3827,
2026) žurnalo publikuoto straipsnio: Karolis Bubnelis: „Kanonas nebėra
vienintelis atskaitos taškas“.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą