Sveiki,
Emil Gallardo – meksikiečių amerikiečių režisierius ir
scenaristas per pandemiją pristatė trumpametražį filmą „1, 2, 3 visų žvilgsniai
į mane“ (angl. 1, 2, 3, All Eyes on Me) (2020), kurio tikroji
trukmė viso labo gal 10 minučių.
Istorija pasakoja apie mokytoją Liną, kuri eilinę
dieną dirba su pradinukais mokykloje. Atrodo, nieko blogo negali atsitikti,
tačiau atsitinka. Mokyklą užpuola vyresnieji ginkluoti paaugliai ir surengia kruvinas
šaudynes. Lina labai išsigąsta, ji jaučiasi atsakinga už vaikų likimą. Iš pradžių
ji elgiasi dėsningai pagal išmoktą instruktažą, tačiau greitai supranta, kad
jos veiksmų schemos pražudytų juos visus, todėl tenka elgtis intuityviai. Visų vaikų,
pajutusių ir supratusių pavojingą situaciją, krypsta į auklėtoją, o šioji,
vedina instinktyvių sprendimų, gelbėja vaikus...
Iš tikrųjų filmas trumputis, kupinas įtampos, tačiau,
man pasirodė, kaip kokia scena iš kur kas galėjusio būti perspektyvesnio filmo.
Filmas kaip etiudas, be pabaigos, tad siužetas, galima sakyti, sąmoningai
nutraukiamas pačioje įdomiausioje pasakojimo vietoje. Ar tai suerzino? Manęs ne,
tačiau kitus mačiusius – taip. Visgi filmas ne vien apie pasitikėjimą ir
atsakomybę, bet ir apie tai, kad iš esmės, nors daugybę kartų praktikuojame
įvairius evakuacinius scenarijus ir planus, ekstremalioje situacijoje visas
žinojimas ir veiksmų planas sugriūva kaip kortų namelis, niekas nebeveikia, tik
instinktyvus išgąstis ir noras išgyventi.
Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 8.0
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą