Sveiki, skaitytojai!
„Kava – tai gėrimas, kuris priverčia protą
dirbti, o idėjas išsirikiuoti kaip armijos batalionus mūšio lauke.“
Onorė de Balzac
Onorė de Balzakas (Honoré de Balzac)
– vienas žymiausių XIX a. prancūzų rašytojų, paprastai pristatomas kaip realizmo
klasikas, kurio darbai padarė milžinišką įtaką pasaulio literatūrai. Jo
grandiozinis ciklas „Žmogiškoji komedija“ siekė ne tik aprašyti, bet ir
moksliškai išanalizuoti to meto Prancūzijos visuomenę, jos moralę, ydas ir
aistras. Balzakas garsėjo kaip nenuilstantis darboholikas, kurio kūrybinis
palikimas apima beveik šimtą romanų ir apysakų, pasižyminčių neįtikėtinu detalių
tikslumu ir psichologiniu gyliu.
Rašytojo gyvenimo būdas buvo toks pat dramatiškas kaip
ir jo kūryba. Jis nuolat kovojo su milžiniškomis skolomis, kurias sukeldavo
nesėkmingos investicijos ir prabangos troškimas. Norėdamas išlaikyti savo
statusą ir grąžinti kreditorius, Balzakas rašydavo pašėlusiu tempu, dažnai prie
stalo praleisdamas po 14–16 valandų per parą. Būtent šis alinantis darbo
grafikas tapo pagrindine priežastimi, kodėl kava virto neatsiejama jo
egzistencijos dalimi.
Garsioji citata apie kavą, kurią rašytojas lygina su
armijos batalionais, pasakyta ne šiaip sau – tai buvo jo paties kasdienybės
aprašymas. Balzakas kavą gėrė itin stiprią, dažnai tuščiu skrandžiu, o kai
skystas gėrimas nebeveikdavo, jis netgi kramtydavo sausas sumaltas pupeles.
Teigiama, kad per savo gyvenimą jis išgėrė apie 50 000 puodelių šio
tonizuojančio gėrimo. Kava jam nebuvo tik malonumas; tai buvo cheminis kuras,
palaikantis budrumą naktinių rašymo seansų metu.
Citatos prasmė atskleidžia kavos poveikį kūrybiniam
procesui: „Kava – tai gėrimas, kuris priverčia protą dirbti, o idėjas
išsirikiuoti kaip armijos batalionus mūšio lauke.“ Šiais žodžiais Balzakas
aprašo momentą, kai po pirmo gurkšnio nuovargis atsitraukia, o chaotiškos
mintys staiga tampa tvarkingos, kryptingos ir pasirengusios „puolimui“ ant
popieriaus lapo. Karinė metafora pabrėžia discipliną ir jėgą, kurią kava
suteikdavo jo intelektui.
Ši citata taip pat reiškia, kad kava rašytojui buvo
įrankis suvaldyti savo vaizduotę. Balzakas tikėjo, kad idėjos be struktūros yra
bevertės, todėl kava jam padėdavo tas idėjas mobilizuoti. Gurkšnis šio gėrimo
tarsi duodavo signalą pradėti intelektualinį karą su laiku ir nuovargiu.
Kiekviena „armija“ – tai naujas skyrius ar veikėjo portretas, užimantis savo
vietą bendroje kūrinio strategijoje.
Galiausiai, nors ši meilė kavai padėjo sukurti
šedevrus, ji turėjo ir tragišką pusę. Manoma, kad būtent besaikis kofeino
vartojimas ir nuolatinė įtampa smarkiai pakirto rašytojo sveikatą, sukeldama
širdies problemų, dėl kurių jis mirė būdamas vos 51-erių metų. Tad jo žodžiai
apie kavą yra kartu ir odė kūrybiškumui, ir perspėjimas apie aukas, kurias
menininkai nešė vardan savo vizijų įgyvendinimo.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą