Asmenybės: ekstrasensė iš Latvijos Džiulija Vang (Julia Vang) (Ekstrasensų mūšis)

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakalbėti apie unikalų žmogų – Džiuliją Vang iš Rygos, kuri tapo penkioliktąja „Ekstrasensų mūšis“ nugalėtoja. Šiuo metu per TV3 galima kaip tik stebėti šį sezoną ir tie, kurie tikriausiai matėte nors vieną seriją, negalėjote nepastebėti būtent šios ekstrasensės, kuri iš kitų išsiskiria ne tik savo ūgiu ir išvaizda, bet ir ekstrasensiniais sugebėjimais. Stipri energetika, asmenybė ir mokėjimas save „pateikti“ Rusijoje sukėlė tikrą diskusijų bangą, ar Džiulija Vang kartais nėra Latvijos vyriausybės „užsakytas“ žmogus, o jos asmenybė suvaidinta dėl šou. Pati ekstrasensė tik juokiasi iš tokių kalbų ir sako, kad dalis tiesos tame esą, nes ji iš tikrųjų gyvenime iš dalies yra aktorė, kadangi nusifilmavusi keliuose juostose kaip antro plano aktorė. Tačiau Džiulija aktoryste neapsiriboja, ji dar ir kuria eiles, įrašinėja muzikinį albumą, išleido savo nuosavą kvepalų liniją ir, žinoma, fotografuojasi – ji baigusi fotografijos studijas. Ekstrasensė prisipažįsta, kad jai kur kas įdomesnis kūrybinis gyvenimas, nei „dirbti“ ekstrasense, nes žemiškos problemos žmonėse atsikartoja ir belieka tik žmogui pasakyti, kad didžiausia jo problema, kad jis problemų neturi visai.

Daugiau nei 15 metų Latvijos sostinėje gyvenanti Džiulija Vang išties kietas riešutėlis. Ji prisimena savo ankstesnius įsikūnijimus, bendrauja su dvasių pasauliu ir... nelaiko savęs žmogumi. Ji, kaip teigia, yra ne žmogaus sielos prigimties, bet įsikūnijusi chaoso dvasia. Kaip praėjusiuose gyvenimuose, taip ir šiame, jai lemta dalyvauti svarbiuose pasaulio likimo įvykiuose. 

Man asmeniškai Džiulija Vang labai patinka, nors ji ganėtinai dvilypė. Vienokia ji atrodo laidoje „Ekstrasensų mūšis“, kai tenka susidurti su užduotimis ir kitokia, kai tik prabyla apie ekstrasensinius reikalus. Kur kas malonesnė ir „žemiškesnė“ atrodo, kai kalba apie kūrybą ir paprastus kasdieninius reikalus. Netgi atrodo, kad pasikeičia jos bioenergetika, mat, kaip ji pati sako, jos protas ir emocijų plotmės yra ne vienodo lygmens. Bet apie viską pabandysiu susiaurinti ir sudurstyti išversdamas klausimus iš įvairių interviu. 

- Džiulija, kada sužinojote apie savo ekstrasensinius sugebėjimus?

Šiuo sugebėjimus turėjau nuo pat gimimo. Aš apie tai žinojau iš pat pradžių. Tai buvo kaip apreiškimas.

- Papasakok apie savo tėvus. Kur jie dabar, kaip jie tave užaugino?

Mano mama gyvena su manimi Rygoje. Anksčiau gyvenome karininkų šeimoje Vokietijoje. Mama mane auklėjo su meile ir supratingumu, kokia iš tikrųjų ir tapau. Nuo pat pradžių buvau keista ir ne tokia, kaip visi vaikai. Kalbėdavausi su gyvūnais. Turėdama pustrečių metukų jau skaičiau knygas, kas man labai patiko. Džiaugiuosi, kad nesu kaip ir visi kiti.

- Tai jūsų mama nesistengi pagydyti jūsų keistų polinkių?

Ji manęs negydė, nes tai nėra liga. Ji užsiima kvantine fizika, todėl mano, kad mano gebėjimas yra teisingas.

- Ar gali matyti ir jausti, ką paprastai jaučia žmogus?

Aš negaliu. Nežinau, ką jaučia paprastas žmogus.

- Taip, bet jūs susiduriate su paprastais žmonėmis, matote, kaip Jūs nuo jų skiriatės?

Iš tikrųjų yra taip, kad girdžiu ultragarsą, matau skirtingas vibracijas, bet tai nėra tas pats kas „Wi-Fi“.

- Netrukdo kiti garsai?

Trukdo miegoti, kol neišjungiu visų buitinių elektros prietaisų. Be to, neretai būna taip, kad prietaisai nebeveikia, kai esu labai arti jų. 

- „Ekstrasensų mūšyje“ visada atrodėte kaip bejausmė. Jūs niekada neišsigąsdavote, nebūdavo smalsu?

Ne, įdomu buvo, tačiau aš nesugebu bijoti. Man, deja, sunku jausti bet kokias emocijas.

- Ar įgyta patirtis „Ekstrasensų mūšyje“ Jus labiau paskatino pagelbėti žmonėms ekstrasensiniais būdais? Sprendžiant iš to, kaip po laidos buvo domimasi jumis, turėjo kreiptis nemažai žmonių.

Žinau, kad daugelis to trokšta, tačiau tam nesu itin nusiteikusi. Tiesiog manau, kad žmonėms atėjo metas patiems spręsti savo problemas.  

- Ar galite patikėti, kad už Jus buvo atiduota tris ketvirtadalius balsų „Ekstrasensų mūšio“ finale?

Esu labai prieštaringo charakterio, nemanau, kad publika gali mane mylėti.

- Kas tavo tėvas?

Tai nėra žmogus, tai būtybė, kuri gali pasireikšti įvairiausiais pavidalais.

- Jis užsienietis?

Galima įvardyti ir taip.

- Tavo mama ką nors apie jį pasakojo?

Ji nuo manęs to neslėpė. Žinojau, kad vyras, su kuriuo gyvename nėra mano tikrasis tėvas. Aš tai netgi mačiau. Tas, su kuriuo gyvenome, manęs nekentė ir laikė mane monstru, pabaisa ir seksualiai tvirkino.

- Kiek jums tada buvo metų?

Man tada buvo 12 m. jis darė labai nemalonius dalykus man ir mano motinai, bet ant jo nukrito gabalas betono su geležimi ir jis žuvo.

- Ar vaikystėje kalbėdavotės su mirusiais?

Taip, sėdėdavau ir kalbėdavausi su „tuščia erdve“.

- O su kuo žaisdavote kaip vaikas?

Žmonės buvo mano lėlės.

- Nustebinote jūs mane savo neįprasta violetine arbata. Kas tai?

Tai iš Tibeto papėdės. Mano prosenelis buvo žolininkas, jis mokė mano močiutę žolininkystės, magijos ir gydymo. Kai Kinija okupavo Tibetą, jie pradėjo naikinti vietinius tibetiečius, todėl jis pabėgo per Mandžiūrijos kalnus ir priėmė carinės Rusijos pilietybę. Michailas buvo pakrikštytas ir vedė rusų didikę. Tai keista istoriją. Mano prosenelę vėliau išmetė iš traukinio dėl pinigų...

- Ar kada turėjote glaudžių santykių su vyrais?

Taip, aš kažkada bandžiau santykius. Tai buvo prieš valią. Jau trečią dieną norėjosi užmušti tą „padarą“, kuris man kalbėjo tokias nesąmones. Kas gali būti bendro tarp manęs ir to žmogaus. Jie tampa apsėsti manimi, o aš jais... Jie pradeda ristis žemyn: atleidžiami iš darbo, priauga daug svorio, tampa priklausomi nuo alkoholio... Turiu tokį, su kuriuo jungia 8 metų ne fizinis seksas. Manęs apskritai nelabai domina seksas su vyrais. Astraliniame plane susitikinėju su vyru, su kuriuo turiu daug bendro iš ankstesniųjų gyvenimų.

- Jūs gyvenate Rygoje, kodėl pasirinkote šį miestą?

Taip, tai nutiko Latvijoje ir priežastis yra ta, kurią žmonės tiktai dažniausiai gali įsivaizduoti: tai mistinio miesto koncentracija, labai senos pagonybės tradicijos, senovės masonų pastatai ir... neagresyvūs vaiduokliai.

- Ką jūs manote apie tuos, kurie apsimetinėja Jumis?

Mano požiūris į juos neigiamas. Tai išties šlykštu, kai kas nors mano vardu bando užsidirbti pinigų.

- Jūs sakėte, kad esate chaoso dvasia, įsikūnijusi į žmogaus kūną. Sakykite, kaip dvasia gali gimti žmogaus kūnu?

Labai paprastai, kaip pvz., gimė Buda ir Jėzus, taip gali gimti ir bet kurti kita dvasia.

- Ar pažįstate ir kitų įsikūnijusių į žmogaus kūną?

Asmeniškai, deja, ne, tačiau aš ne viena tokia.

- Ar buvote kada nors įsikūnijusi vyru?

Taip, tai nutiko paskutinį gyvenimą, kai buvau 1945-aisias nunuodyta nacių, kai Rusija nugalėjo Vokietiją.

- Pakalbėkime apie tavo kūną. Atrodote nuostabiai. Pasakykite, kaip rūpinatės savimi? Ar lankotės sporto salėje?

Aš naudoju natūralią kosmetiką ir aliejus. Jų paruošimas gana baisus ir šlykštus. Mėgstu pusiau virtą vištieną, kepenis ir sūrį. Šiaip esu alergiška daugeliui maisto produktų, nes mano kūnas nepriima daugelio standartiškų produktų. Nesportuoju ir nesideginu, o plaukais rūpinasi mano pažįstamos kirpėjos. Niekada nesinaudojau chirurgija, išskyrus tą atvejį, kai sumažinau savo lūpas. Man patinka tatuiruotės, nors ilgą laiką buvau prieš jas nusistačiusi. Iki 12 metų buvau labai pilka, nuo 13 ėmiau dažytis plaukus ir dabintis gana agresyviomis spalvomis.

- Papasakokite apie savo kvepalų liniją. Ar kvapai gali pakeisti žmogų?

Aromatai įsiskverbia į jūsų pasąmonę ir aplenkia protą. Tai labai galingas ginklas. Kvapas gali suteikti žmogui pasitikėjimo, jis mato kitų reakcijas į jo kvapą ir jam gali apskritai suteikti to, ko trūksta. Aš pirmą kartą su kvapų pasauliu susipažinau gyvendama viename iš įsikūnijimų Mendes mieste, ant Nilo upės krantų. Ten buvau dievo Ra šventyklos vaidilutė. Kunigai turėjo gana gerai išvystytą kvapų supratimą balzamavimui ir kitoms reikmėms. Iš ten atsinešiau savo pomėgį įvairiems kvapams, ypač natūraliems aliejams. Labai mėgstu vasaros dienos kvapą kapinėse  - rožių, šviežios žemės, obliuotos lentos, nupjautos žolės, pelenų...

- Šiuo metu Jūs gyvenate šį įsikūnijimą, kuris pilnas materialių dalykų. Kas padeda neišprotėti?

Kai knygą pradedi skaityti nuo jos galo, gyvenimas tampa išties nuobodus. Mačiau daugybę gyvybių, kurio gimė ir mirė, kaip aš gimiau ir miriau. Kaip mirė galaktikos ir dingo civilizacijos. Aš žinau daug. Dar daug daugiau aš tikriausiai nė nenoriu prisiminti ir žinoti. Aš žiūriu į erą ir taip, kaip ji keičiasi. Ir galiu pasakyti, kad šis pasaulis – neteisingas. Kai kas vaikšto su stangriomis krūtinėmis, šviesiais plaukais, gražiomis kojomis, kilometrinėmis blakstienomis. Kai kas turi menininko talentą. Kai kas iš šių talentų šaiposi. Kai kas turi išvis menką supratimą ir intelektą. Jūs šaltai esate išeikvojami savo pačių emocijų, užuot maudęsi aukso šviesos spinduliuose. Man buvo tikras siaubas gyventi įprastą ir tokį nuspėjamą gyvenimą, todėl prasimanau pramogų tokių, ką aš galiu ir sugebu.

- Jūs sakote, kad „likimas turi tūkstančius variantų“ ir mes galime pakeisti savo likimus. Bet kaip eismo įvykiai, žemės drebėjimai, staigi mirtis... Tai visgi yra kažkas stipresnio už žmogaus veiksnius?

Likimo nėra, yra tikimybių rinkinys. Taigi, realybė tėra pasąmonės iliuzinė projekcija, kuri apgailėtinai vadinama likimu. Išoriniai veiksmai sukelia laiką. Panaikinkite išorinius pokyčius ir nebeliks laiko. Beje, fizika įrodė, kad laikas neegzistuoja, kad jis yra dirbtinis konstruktas ir kad jis nėra linijinis. Tai objektas generuoja įvykius, mes sukurti tam, kad kurtume reginį. Todėl yra svarbu susikurti sau „teisingą“ kryptį ir jo siekti.

 Džiulija Vang vaikystėje.

Po "Ekstrasensų mūšio" daug praeities nutekėjo į internetą. Daugelis Vang pažinojusių bando sumenkinti pristatydami įvairias jos praeities fotografijas.

Džiulija Vang mielai bendrauja su 14 sezono "Ekstrasensų mūšis" laimėtoju ir antrosios vietos nugalėtoja iš Estijos. Šita foto iš neseniai vykusios filmo premjeros, kur epizodinį vaidmenį atliko ir pati D. Vang.

 

Daug pikantiškų ir beveik pornografinių nuotraukų iš praeities. Anokia čia paslaptis, Džiulija buvęs modelis ir neretai tekdavo dalyvauti erotinėse fotosesijose, tačiau ji savo kūno ir praeities nesigėdyja, kaip ir galių.

Džiulija Vang "Ekstrasensų mūšio" metu.

Parengė Maištinga Siela