Filmas: "Apie meilę ir kitus demonus" / "Del amor y otros demonios"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti neseniai matytą kino filmą „Apie meilę ir kitus demonus“ (Del Amor y Otros Demonios) (2009 m.). Šįkart filmas atstovauja Kolumbijai, taigi Lotynų Amerikos kino industrijoje pas mane kol kas dominuodavo Argentinos filmai, retsykiais pasitaikydavo Brazilijos bei Meksikos juostų, o su Kolumbija neturėjau nieko bendro. „Apie meilę ir kitus demonus“ filmas ilgai kiurksojo mano kompiuteryje, tik visai atsitiktinai nusprendžiau pažiūrėti ir atlaisvinti vietos. Tai Marquez romano ekranizacija. Nenuostabu, kad Kolumbija apsiėmė ekranizuoti būtent savo šalies garsiausią rašytoją. Tiesa, knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą, bet jos neteko skaityti. Įtariu, kad knyga kur kas įdomesnė ir stipresnė.

 

„Apie meilę ir kirtus demonus“ galiu pasakyti, kad pavadinimu nusakyta visa filmų esmė – Kolumbija 17 amžiuje, inkvizicijos akiratyje atsiduria nepaprasto grožio mergina ir kunigas, kuriam paskirta atlikti su merginai egzorcizmą, nes jai buvo į koją įkandęs pasiutlige sirgęs šuo. Filmas man pasirodė ne tiek tragiškas ir liūdnas, kiek estetiškas, pulsuojantis Kolumbijos atmosfera. Šiaip ekranizacija gal ir nėra labai prasta, tačiau jautėsi skurdokas biudžetas, kai kurios dekoracijos permušė šių dienų atmosferą, o ne 17 amžių. Gražūs aktoriai, tačiau iš jų pasigedau maksimalumo, kažko man juose trūko. Ta meilė – jos nesuvaidinta, ji liko kažkur idiliškai plevėsuojanti ir išreikšta labiau estetiškai nei emocionaliai. Kunigo ir merginos meilė religijos šešėlyje – ne nauja tema, patys turime Puipos „Nuodėmės užkalbėjimą“, kuris man labai patinka, tačiau šis filmas manęs nepaveikė, nepaveikė nei meile, nei demoniškai, kažko labai jau trūko šiai ekranizacijai... Filme esama ir magiškojo realizmo apraiškų, be ko apskritai Marquez‘o kūryba neįsivaizduojama – sapnai, deganti žvakė po vandeniu, saulės užtemimas. Nesakau, kad filmas prastas, tačiau man jis pasirodė per daug porcelianinis, per daug iš jo norėta padaryti nuodėmingo intymumo, pamirštant kitus dalykus.

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas "Džiulijos akys" / "Los Ojos de Julia"

Sveiki visi,

Visai neseniai teko pažiūrėti dar vieną ispanų kiną. Na, turiu savotišką silpnybę šios šalies kinui, o dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčyjama. Tebūnie. Taigi šįkart į rankas pateko ispanų siaubo trileris „Džiulijos akys“ (Los ojos de Julia) (2010 m.). Labai džiaugiuosi čia vėl sutikęs vieną mėgstamiausių savo ispanų aktorių Belen Rueda, kurią turėtumėt prisiminti iš tokių filmų kaip „Jūros gelmėse“, „Prieglauda“, pastarasis tikrai labai patiko Lietuvos kino teatro žiūrovams. Šįkart Belen taip pat manęs nenuvylė, labai mėgstu jos vaidybą ir nuostabų raktikaulį, kuris ypač efektingai atrodo ispanų siaubo kinuose.

Filmas visiems patiks, kam patinka ispanų kinas, tokie darbai kaip antai „Pano labirintas“, „Prieglauda“ ir t.t. Tai pasakojimas apie moterį Džiuliją, kuri tiria savo sesers dvynės apakimo ir mirties aplinkybes ir pati susiduria su mistiniu žudiku, kuris moka apakinti žmones fotoaparoto blykste. Iš tikrųjų ispanai moka kurti siaubo filmus, nu tikrai nepalyginsi su prastais amerikiečių „Veidrodžiais“. Įtampos tikrai filme užtenka, pakankamai gerai išvystytas siužetas, mistiniai dalykai veda veiksmą ir žiūrovo smalsumą į priekį, mažai banalybių. Reiktų pagalvoti, kada paskutinį kartą žiūrėjau tikrai tokį gerą siaubo trilerį? Savo stilistika ir dvasia visgi kažkuo panašus į „Prieglaudą“, kurį tikrai rekomenduoju visiems pažiūrėti. Aišku, „Džiulijos akys“ yra šiek tiek silpnesnis darbas, tačiau turi daug parako ir savų ambicijų. Siūlau paties pažiūrėti ir tuo įsitikinti.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.7