Filmas: "Nematomas svečias" / "Contratiempo" / "The Invisible Guest"

Sveiki, kino žiūrovai,

Buvau jau beveik pamiršęs, kad ispanai kuria gerus trilerius ir siaubo filmus, nors paskutiniuosius kelerius metus taip nieko gero ir „nebeužtikau“, tačiau pasitaikė visai nebloga proga pamatyti režisieriaus Oriol Paulo darbą „Nematomas svečias“ (ispan. Contratiempo) (2016). Tai jau antrasis matytas režisieriaus darbas, prieš tai regėtas siaubo trileris „Kūnas“ (2012), deja, nebuvo toks geras kaip „Nematomas svečias“...

Trileris iš esmės lyg ir nieko originalaus nesiūlo, nes visa detektyvinė kaltinamojo istorija, kai pastarasis tariasi dėl ginamosios kalbos ir aptaria žmogžudystės detales su advokate, primena klasikinius filmus, kuriuose vėlgi tas pats: vyras-meilužė-turtai-reputacija. Žodžiu, visa toji istorija jaudina tik dėl to, kad išvaizdus veikėjas turi socialinį statusą, kurį gali prarasti su visais savo turtais. Kitomis aplinkybėmis koks nors plikis iš gatvės tikriausiai nelabai ir jaudintų... Visgi šioji žmogžudystė absoliučiai banali, tačiau visas filmo smagumas yra pramoginis analitinis perspektyvų narstymas, per detales kuriami įvairūs paaiškinimai, kurie sukuria šiek tiek išpūsto labai gero trilerio burbulą. Tokį filmą iškart „paims“ masinis žiūrovas, kuris mėgausis šios kriminalinės istorijos dėlione.

Neneigsiu, kad man taip pat buvo įdomi šioji pasakojama istorija, tad vis galvojau, ką scenaristai pateiks naujo, o naujo jie kaskart vis pateikdavo. Tai tamsus, masiniam ir šiek tiek gurmaniškam atsipalaidavimui pritaikyta juosta, kurios poveikis kryžiažodinis rebusas; kol žiūri, tol įdomu, tol kimbi ant paruošto intrigos kabliuko. Visgi atsitraukus nuo filmo ir pažvelgus į jį kaip į visuminį kūrinį, darosi akivaizdu, kad tai lieka trileris dėl trilerio – gerai suregzta keršto akcija nusikaltėliams, todėl įvykdytas teisingumas, tad bet kokia kaina prieš žiūrovus abi pusės lieka savotiškai atpirktos ir – volia! – turime dar vieną neabejotinai teisingą, kiek šabloninį filmą.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas "Džiulijos akys" / "Los Ojos de Julia"

Sveiki visi,

Visai neseniai teko pažiūrėti dar vieną ispanų kiną. Na, turiu savotišką silpnybę šios šalies kinui, o dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčyjama. Tebūnie. Taigi šįkart į rankas pateko ispanų siaubo trileris „Džiulijos akys“ (Los ojos de Julia) (2010 m.). Labai džiaugiuosi čia vėl sutikęs vieną mėgstamiausių savo ispanų aktorių Belen Rueda, kurią turėtumėt prisiminti iš tokių filmų kaip „Jūros gelmėse“, „Prieglauda“, pastarasis tikrai labai patiko Lietuvos kino teatro žiūrovams. Šįkart Belen taip pat manęs nenuvylė, labai mėgstu jos vaidybą ir nuostabų raktikaulį, kuris ypač efektingai atrodo ispanų siaubo kinuose.

Filmas visiems patiks, kam patinka ispanų kinas, tokie darbai kaip antai „Pano labirintas“, „Prieglauda“ ir t.t. Tai pasakojimas apie moterį Džiuliją, kuri tiria savo sesers dvynės apakimo ir mirties aplinkybes ir pati susiduria su mistiniu žudiku, kuris moka apakinti žmones fotoaparoto blykste. Iš tikrųjų ispanai moka kurti siaubo filmus, nu tikrai nepalyginsi su prastais amerikiečių „Veidrodžiais“. Įtampos tikrai filme užtenka, pakankamai gerai išvystytas siužetas, mistiniai dalykai veda veiksmą ir žiūrovo smalsumą į priekį, mažai banalybių. Reiktų pagalvoti, kada paskutinį kartą žiūrėjau tikrai tokį gerą siaubo trilerį? Savo stilistika ir dvasia visgi kažkuo panašus į „Prieglaudą“, kurį tikrai rekomenduoju visiems pažiūrėti. Aišku, „Džiulijos akys“ yra šiek tiek silpnesnis darbas, tačiau turi daug parako ir savų ambicijų. Siūlau paties pažiūrėti ir tuo įsitikinti.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.7