Rodomi pranešimai su žymėmis Oriol Paulo. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Oriol Paulo. Rodyti visus pranešimus

2020 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Filmas: "Miražas" / "Durante la tormenta" / "Mirage"


Sveiki, skaitytojai,

Ispanų mistinių trilerių režisierius Oriol Paulo gana neblogai pažįstamas lietuvių žiūrovams. Jo kūriniai man patinka, kadangi jie truputį nenuspėjami, išplėtoti ir juose nemažai gerų idėjų. „Nematomas svečias“ (2016), „Kūnas“ (2012), „Džiulijos akys“ (2010) – pastarasis tikriausiai buvo geriausias ir labiausiai man patikęs režisieriaus filmas. Naujausias jo darbas „Miražas“ (ispan. Durante la tormenta) (2018), sakyčiau, turėtų būti priskirtas kaip vienas geriausių režisieriaus filmų.

Pradėkime nuo to, kad priešingai nei „Nematomas svečias“, „Miražas“ turi kur kas įdomesnį scenarijų. Aišku, čia kur kas daugiau fantastinių laiko ir erdvių transformacijos motyvų, bet nuo to kaip tik filmą žiūrėti įdomiau. Čia susikerta 1989 metų ir po kelių dešimtmečių atsikartojanti simetriška unikali audra, kuri sujungia paralelinius pasaulius, atsiranda kelios laiko atšakos. Žaidimas su atmintimi, netikėtumai ir įvelta kaimynystėje įvykdyta žmogžudystės istorija leidžia pajusti filme išplėtotas netgi kelias viena su kita susijusias istorijas, kurios pagaviai ir įtikinamai „suveržtos“, nenuobodžios bei siužetiškai nenuspėjamos.

Didžiausia pagrindinės veikėjos dilema yra pasirinkimas grįžti į senąjį pasaulį pas dukrelę Gloriją ar pasilikti su vyru, kurio nelabai pamena. Dvi skirtingos tapatybės negali vienu metu sugyventi skirtingose tikrovėse. Tai nesunku įsivaizduoti ir susitapatinti, kad esminis padarytas sprendimas yra gana logiškas, nes tikriausiai visi iš mūsų rinktųsi būtent dar kartą pamatyti savo vaikus. Šiaip filmas atrodo gana dinamiškas, įtraukiantis. Režisieriui vėl pavyko sudėlioti istoriją kaip dėlionę, rebusą, kurį reikia spręsti ir nežinai, kuo viskas pasibaigs. Scenarijus, mįslinga dėlionė, fantastiniai motyvai, klasikinė žmonos nužudymo istorija – visa tai, sakyčiau, pagalvota ir perteikta tiksliomis dozėmis, todėl filmas neprailgsta ir išlaiko įtampą iki pat pabaigos kaip geras įtraukiantis serialas.

Mano įvertinimas: 8.5/10
IMDb:7.4


Jūsų Maištinga Siela

2020 m. sausio 6 d., pirmadienis

Filmas: "Nematomas svečias" / "Contratiempo" / "The Invisible Guest"


Sveiki, kino žiūrovai,

Buvau jau beveik pamiršęs, kad ispanai kuria gerus trilerius ir siaubo filmus, nors paskutiniuosius kelerius metus taip nieko gero ir „nebeužtikau“, tačiau pasitaikė visai nebloga proga pamatyti režisieriaus Oriol Paulo darbą „Nematomas svečias“ (ispan. Contratiempo) (2016). Tai jau antrasis matytas režisieriaus darbas, prieš tai regėtas siaubo trileris „Kūnas“ (2012), deja, nebuvo toks geras kaip „Nematomas svečias“...

Trileris iš esmės lyg ir nieko originalaus nesiūlo, nes visa detektyvinė kaltinamojo istorija, kai pastarasis tariasi dėl ginamosios kalbos ir aptaria žmogžudystės detales su advokate, primena klasikinius filmus, kuriuose vėlgi tas pats: vyras-meilužė-turtai-reputacija. Žodžiu, visa toji istorija jaudina tik dėl to, kad išvaizdus veikėjas turi socialinį statusą, kurį gali prarasti su visais savo turtais. Kitomis aplinkybėmis koks nors plikis iš gatvės tikriausiai nelabai ir jaudintų... Visgi šioji žmogžudystė absoliučiai banali, tačiau visas filmo smagumas yra pramoginis analitinis perspektyvų narstymas, per detales kuriami įvairūs paaiškinimai, kurie sukuria šiek tiek išpūsto labai gero trilerio burbulą. Tokį filmą iškart „paims“ masinis žiūrovas, kuris mėgausis šios kriminalinės istorijos dėlione.

Neneigsiu, kad man taip pat buvo įdomi šioji pasakojama istorija, tad vis galvojau, ką scenaristai pateiks naujo, o naujo jie kaskart vis pateikdavo. Tai tamsus, masiniam ir šiek tiek gurmaniškam atsipalaidavimui pritaikyta juosta, kurios poveikis kryžiažodinis rebusas; kol žiūri, tol įdomu, tol kimbi ant paruošto intrigos kabliuko. Visgi atsitraukus nuo filmo ir pažvelgus į jį kaip į visuminį kūrinį, darosi akivaizdu, kad tai lieka trileris dėl trilerio – gerai suregzta keršto akcija nusikaltėliams, todėl įvykdytas teisingumas, tad bet kokia kaina prieš žiūrovus abi pusės lieka savotiškai atpirktos ir – volia! – turime dar vieną neabejotinai teisingą, kiek šabloninį filmą.

Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 8.1


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. sausio 18 d., ketvirtadienis

Filmas: "Kūnas" / "El Cuerpo"

Sveiki,

Pasigendu tiesiog gerų ir aštrių mistinių trilerių – vieni geriausių tokių filmų kūrėjai, žinoma, yra ispanai. Štai filmas „Kūnas“ (ispan. El Cuerpo) (2012) pasakoja apie morge dingusios turtingos moters lavoną: vaizdo kameros neužfiksavo nieko įtartino, morgo sargas sušaudytas... Štai jums ir rebusas, kur dingo kūnas, ar moteris gyva? Retrospektyviai kadrai vis grąžina į tuos laikus, kai moteris buvo gyva ir pasakojama jo vyruko, kuris susimokęs prieš ją, nusprendžia žmoną nunuodyti... Klasikinė šekspyriška drama, tačiau rebusas, pasirodo, nėra toks jau paprastas, nes jį gaubia kur kas įdomesnės paslaptys.

Mistinę atmosferą nuolat aitrina smuiko muzikinis fonas, filmas filmuotas mažose uždarose patalpose, todėl atrodo gana tamsus ir itin tinka mistinio filmo atmosferai. Žinoma, didžiausias šio filmo pliusas yra nenuspėjamai gerai suregztas scenarijus, kuris ir įtraukia žiūrovą. Visgi šiek tiek buvo apmaudu, kad didžioji filmo dalis visgi vyko ne tiek įtemptoje retrospektyvoje, bet absurdiškai laikomo vyro įtariamojo policijos nuovadoje-morge. Manau, režisieriai galėjo labiau išnaudoti bauginančią mistinę pasakojimo pusę, tačiau jie labiau vystė detektyvinę pusę. Ir nors jau antrojoje filmo dalyje žiūrovas patiki pamažu dėliojama kerštingos gyvatės manipuliacija, siužetas pabaigoje vėl viskas apverčiama ir atskleidžiama tikroji įvykių versija.

Nors filmas geras, jame pasirodo puikūs ispanų aktoriai, matyti iš tokių siaubo ir mistinių filmų kaip „Prieglauda“ bei „Džiulijos akys“, kuriose vaidino puikioji Belen Rueda, tačiau visumoje filmas, kad ir kaip jis ypatingai sunarpliotas siužetiškai, lieka jausmas, kad jis klišinis. Tokių neblogų trilerių išties yra, tačiau dėliojami akcentai, kad ir pavyzdžiui finalinė išpažinties scena, topinė klišė. Tokių akcentų ir tėkmės trilerių dar ir šiandien kuria ne tik ispanai, bet ir Holivudas. Tačiau neapsigaukite, filmas visgi verčia mąstyti kartu su veikėjais, spręsti, kokią čia šunybę finale pateiks scenaristai ir tos spėlionės tikriausiai yra vienas smagiausių šio filmo teikiamų malonumų. Manau, juosta tikrai daugeliui patiks, o kai kam net paliks didelė įspūdį.

Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 7.6



Jūsų Maištinga Siela