Sveiki,
kino žiūrovai,
Buvau
jau beveik pamiršęs, kad ispanai kuria gerus trilerius ir siaubo filmus, nors
paskutiniuosius kelerius metus taip nieko gero ir „nebeužtikau“, tačiau
pasitaikė visai nebloga proga pamatyti režisieriaus Oriol Paulo darbą „Nematomas
svečias“ (ispan. Contratiempo) (2016). Tai jau antrasis matytas
režisieriaus darbas, prieš tai regėtas siaubo trileris „Kūnas“ (2012), deja,
nebuvo toks geras kaip „Nematomas svečias“...
Trileris
iš esmės lyg ir nieko originalaus nesiūlo, nes visa detektyvinė kaltinamojo istorija,
kai pastarasis tariasi dėl ginamosios kalbos ir aptaria žmogžudystės detales su
advokate, primena klasikinius filmus, kuriuose vėlgi tas pats: vyras-meilužė-turtai-reputacija.
Žodžiu, visa toji istorija jaudina tik dėl to, kad išvaizdus veikėjas turi
socialinį statusą, kurį gali prarasti su visais savo turtais. Kitomis aplinkybėmis
koks nors plikis iš gatvės tikriausiai nelabai ir jaudintų... Visgi šioji
žmogžudystė absoliučiai banali, tačiau visas filmo smagumas yra pramoginis
analitinis perspektyvų narstymas, per detales kuriami įvairūs paaiškinimai, kurie
sukuria šiek tiek išpūsto labai gero trilerio burbulą. Tokį filmą iškart „paims“
masinis žiūrovas, kuris mėgausis šios kriminalinės istorijos dėlione.
Neneigsiu,
kad man taip pat buvo įdomi šioji pasakojama istorija, tad vis galvojau, ką scenaristai
pateiks naujo, o naujo jie kaskart vis pateikdavo. Tai tamsus, masiniam ir šiek
tiek gurmaniškam atsipalaidavimui pritaikyta juosta, kurios poveikis kryžiažodinis
rebusas; kol žiūri, tol įdomu, tol kimbi ant paruošto intrigos kabliuko. Visgi atsitraukus
nuo filmo ir pažvelgus į jį kaip į visuminį kūrinį, darosi akivaizdu, kad tai
lieka trileris dėl trilerio – gerai suregzta keršto akcija nusikaltėliams,
todėl įvykdytas teisingumas, tad bet kokia kaina prieš žiūrovus abi pusės lieka
savotiškai atpirktos ir – volia! – turime dar vieną neabejotinai teisingą, kiek
šabloninį filmą.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
IMDb:
8.1
Jūsų
Maištinga Siela
