Sveiki,
skaitytojai,
Ispanų
mistinių trilerių režisierius Oriol Paulo gana neblogai pažįstamas lietuvių
žiūrovams. Jo kūriniai man patinka, kadangi jie truputį nenuspėjami, išplėtoti
ir juose nemažai gerų idėjų. „Nematomas svečias“ (2016), „Kūnas“ (2012), „Džiulijos
akys“ (2010) – pastarasis tikriausiai buvo geriausias ir labiausiai man patikęs
režisieriaus filmas. Naujausias jo darbas „Miražas“ (ispan. Durante la
tormenta) (2018), sakyčiau, turėtų būti priskirtas kaip vienas geriausių
režisieriaus filmų.
Pradėkime
nuo to, kad priešingai nei „Nematomas svečias“, „Miražas“ turi kur kas įdomesnį
scenarijų. Aišku, čia kur kas daugiau fantastinių laiko ir erdvių transformacijos
motyvų, bet nuo to kaip tik filmą žiūrėti įdomiau. Čia susikerta 1989 metų ir
po kelių dešimtmečių atsikartojanti simetriška unikali audra, kuri sujungia
paralelinius pasaulius, atsiranda kelios laiko atšakos. Žaidimas su atmintimi, netikėtumai
ir įvelta kaimynystėje įvykdyta žmogžudystės istorija leidžia pajusti filme
išplėtotas netgi kelias viena su kita susijusias istorijas, kurios pagaviai ir
įtikinamai „suveržtos“, nenuobodžios bei siužetiškai nenuspėjamos.
Didžiausia
pagrindinės veikėjos dilema yra pasirinkimas grįžti į senąjį pasaulį pas
dukrelę Gloriją ar pasilikti su vyru, kurio nelabai pamena. Dvi skirtingos
tapatybės negali vienu metu sugyventi skirtingose tikrovėse. Tai nesunku
įsivaizduoti ir susitapatinti, kad esminis padarytas sprendimas yra gana
logiškas, nes tikriausiai visi iš mūsų rinktųsi būtent dar kartą pamatyti savo
vaikus. Šiaip filmas atrodo gana dinamiškas, įtraukiantis. Režisieriui vėl
pavyko sudėlioti istoriją kaip dėlionę, rebusą, kurį reikia spręsti ir nežinai,
kuo viskas pasibaigs. Scenarijus, mįslinga dėlionė, fantastiniai motyvai, klasikinė
žmonos nužudymo istorija – visa tai, sakyčiau, pagalvota ir perteikta
tiksliomis dozėmis, todėl filmas neprailgsta ir išlaiko įtampą iki pat pabaigos
kaip geras įtraukiantis serialas.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
IMDb:7.4
Jūsų
Maištinga Siela
