Filmas: "Eva: dirbtinis intelektas" / "Eva"

Sveiki,

Retai kada nuvilia ispanų kinas, todėl su entuziastu pasinėriau į fantastinę dramos juostą „Eva: dirbtinis intelektas“ (ispan. Eva) (2011) tikėdamasis velniai žino ko – sukrėtimo, intrigos, pamąstymų po filmų, kažko, kas lieka pasibaigus filmui, tačiau...

Filmas apie dirbtinius intelektus išties jau nebe nauja vaga kino industrijoje ir tikriausiai labiausiai viskas lyginama su Spielbergo „Dirbtiniu intelektu“, kur viskas išties buvo kruopščiai apgalvota ir pateikta kaip pasakoje. „Eva: dirbtinis intelektas“ praktiškai nepateikia nieko naujo, tik dar prastesnį scenarijų ir dar didesnę atskirtį nuo realybės. Filmas nuobodus nuo pat pradžių, kada jį bandoma vystyti mokslininko ir jo prarastos mylimosios santykių rėmuose, o santykiai gana šalti ir mokslinės fantastikos rėmuose (kas dažnai ir nutinka) atrodo personažai sukaustyti, praradę intrigą, juslumą ir emocijas. Apskritai tariant, visas filmas kažkoks šaltai negyvas, be įdomesnės atmosferos: kas kad šalia vaikšto robotai, dirbtinė Eva, mechaninis tarnas, įterpta keletas gerai vizualiai atrodančių fantastinių scenų, jeigu visumoje istorija, kuri teikė originalumo lūkesčių, subliūkšta ir lieka nuolatinis nepasitenkinimas – ar tikrai viskas gerai su šiuo filmu?

Negyvos scenos konstruojamos gana primityviu kone teatriniu būdu, nėra gilesnių poteksčių tik priartėjimas prie kažkokių blankių nukvėpusių trilerio žanro kiautų. Aišku, analizuojant įvykius ir tai, ką norėjo pasakyti filmo kūrėjai, galima daug ką pateisinti ir paaiškinti, tačiau filmas kaip koks belytis asmuo – jis nesukelia jokio susidomėjimo. Priešingai – vienas didžiausių filmų minusų yra neišplėtotas scenarijus originalumo link, viskas nuspėjama, visi siužetiniai vingiai iki kaulo čiulpų matyti ir tiesiog pasibaigus filmui man jau tapo aiškiau negu aišku, jog šis ispanų filmas tiesiog tuščiaviduris ir neturintis išliekamosios vertės.

Mano vertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Popiežius Borgia" / "Popiežius Bordžija" / "Los Borgia"

Sveiki, kino gerbėjai,

Iš tikrųjų ispanų kinas mane ir vėl pribloškė – filmas „Popiežius Borgia“ (Los Borgia) (2006) smogė visu savo galingumu į smegenis ir širdį. Istorinis filmas apie vieną kontraversiškiausių popiežių Renesanso epochos laikotarpiu, kai menėse vykdavo atviros orgijos ir tuo pačiu metu aptarinėjami valdymo reikalai. Ypatingas žvilgsnis į Bažnyčios tamsiosios istorijos vingius, kuriuos ši organizacija yra linkusi gėdytis ir mažai prisiminti. Kryžiaus žygiai ir sustiprėjusios inkvizicijos išties neglostė tuokart žmonių, bet didžiausias dėmesys šįkart sutelktas į Bordžijos šeimą ir lyg per didinamąjį stiklą rodoma, kas ir kaip daugiau ar mažiau vyko. Tai išties drąsu, jei prisiminsime, kad filmai apie popiežius dažniausiai būna šiek tiek iš šalies, sudievinant jų valdžią.

Tais laikais Vatikanas ir popiežius nebuvo atsietas nuo politikos ir tai suprato visa liaudis kaip savaime suprantamą dalyką, tik mums dabar atrodo, jog Vatikanas tik iš tolo apsimetė šventu ir nepolitizuotu, - nė velnio. Popiežius tik iš toli atrodė kaip tikras Dievas, bet iš arti, rūmams, menėms ir raštininkams jis buvo paprastas mirtingas, kurį netrukus turėtų pakeisti kitas popiežius. Įdomūs istoriniai potėpiai, politiniai dalykai, stulbinamas Bordžijo šeimos valdymas ir iškėlimas turėjo nepaprastai daug padarinių ne tik pačiai šeimai, bet ir visos Italijos raidai. Kas žino, jei Bordžijoms būtų pasisekę, gal šiandien Europa ir pasaulis atrodytų kiek kitaip, juk visgi kūrėsi nauja ir pavojinga dinastija, tik laimei, kad ji per didelį norą daug aprėpti ir naikinti, žlugo.

Nepaprastai išvystytas ir daugiasluoksnis požiūris, apimtas pietietiškos aistros, karų ir kraujo, meilės ir neapykantos, baimės ir narsumo. Prieš tai matytas danų filmas „Karališkasis romanas“, dėl kurio čia tiek daug kas leipo, tegali nusilenkti šiam sodriam filmui, jis, mano galva, kur kas vertesnis ir geresnis, tik gaila, kad tiek mažai žinomas ir nepareklamuotas. Keturių „Gojos“ nominacijų sulaukęs prabangus filmas apie sudėtingus laikus neturėtų praeiti taip sausai pro šalį, filmas, apie kurį vertą diskutuoti. O ką jau bekalbėti apie ispanų aktorių kolektyvą – visi žavūs, daugelis aktorių mano jau žinomų, ypatingai džiaugiuosi Llius Homaru, kuris sukūrė popiežiaus vaidmenį, išties labai įtaigus aktorius, dažnai sutinkamas ispanų gerose juostose, taip pat džiaugiuosi Paz Vega, Angela Molina. Nauji veidai ir atradimai – Sergio Peris–Mencheta ir Maria Velverde. 2011 metais amerikiečiai ėmė kurti serialą „Bordžijos“, kurios pasakoja šios šeimos istoriją, bet rekomenduoju pirma pažiūrėti šį filmą. Tikrai vertas ir laiko, ir žvilgsnio.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas "Džiulijos akys" / "Los Ojos de Julia"

Sveiki visi,

Visai neseniai teko pažiūrėti dar vieną ispanų kiną. Na, turiu savotišką silpnybę šios šalies kinui, o dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčyjama. Tebūnie. Taigi šįkart į rankas pateko ispanų siaubo trileris „Džiulijos akys“ (Los ojos de Julia) (2010 m.). Labai džiaugiuosi čia vėl sutikęs vieną mėgstamiausių savo ispanų aktorių Belen Rueda, kurią turėtumėt prisiminti iš tokių filmų kaip „Jūros gelmėse“, „Prieglauda“, pastarasis tikrai labai patiko Lietuvos kino teatro žiūrovams. Šįkart Belen taip pat manęs nenuvylė, labai mėgstu jos vaidybą ir nuostabų raktikaulį, kuris ypač efektingai atrodo ispanų siaubo kinuose.

Filmas visiems patiks, kam patinka ispanų kinas, tokie darbai kaip antai „Pano labirintas“, „Prieglauda“ ir t.t. Tai pasakojimas apie moterį Džiuliją, kuri tiria savo sesers dvynės apakimo ir mirties aplinkybes ir pati susiduria su mistiniu žudiku, kuris moka apakinti žmones fotoaparoto blykste. Iš tikrųjų ispanai moka kurti siaubo filmus, nu tikrai nepalyginsi su prastais amerikiečių „Veidrodžiais“. Įtampos tikrai filme užtenka, pakankamai gerai išvystytas siužetas, mistiniai dalykai veda veiksmą ir žiūrovo smalsumą į priekį, mažai banalybių. Reiktų pagalvoti, kada paskutinį kartą žiūrėjau tikrai tokį gerą siaubo trilerį? Savo stilistika ir dvasia visgi kažkuo panašus į „Prieglaudą“, kurį tikrai rekomenduoju visiems pažiūrėti. Aišku, „Džiulijos akys“ yra šiek tiek silpnesnis darbas, tačiau turi daug parako ir savų ambicijų. Siūlau paties pažiūrėti ir tuo įsitikinti.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.7