Klaipėda. Puodžių g. 11 – sena Amatininkų namo istorija iki "Puodžių klinikos" atidarymo

Paveikslas, kabantis „Puodžių klinikoje“, mena pastatą dar ne taip seniai buvusį labai apleistą.

Sveiki, skaitytojai,

 

Kartais imi ir apsilankai tokiuose neįtikėtinose vietose, kurios meno šimtametę ir ilgesnę istoriją. Pavyzdžiui, teko lūkuriuoti „Puodžių klinikos“ koridoriuose, kurie beveik muziejiški, nes išsaugojo ir senus paveikslus, autentiškos konstrukcijos laiptus ir kitus dalykus. Norom nenorom imu iškart domėtis, kokia tikroji „Puodžių klinikos“ pastato istorija, kuri įsikūrusi Klaipėdoje, Puodžių g. 11.

 

Puodžių g. 11 namo istorija yra unikali ir gerokai skiriasi nuo kitų pastatų, nes jis mena senesnius laikus ir atspindi autentišką Klaipėdos amatininkų bei pirklių gyvenimą. Pastato ištakos siekia XVIII a. pabaigą – XIX a. pradžią, kai jis buvo pastatytas kaip vieno iš pasiturinčių miesto pirklių – A. Oferlenderio – rezidencija. Šis namas buvo žinomas kaip Amatininkų namas, nes jo kieme veikė įvairios amatininkų dirbtuvės, sudarydamos savotišką komercinį ir gamybinį centrą. Būtent šis pastatas pergyveno didįjį 1854 m. Klaipėdos gaisrą, po kurio buvo atstatytas ir išsaugojo klasicistinio stiliaus bruožus, o jo paskirtis keitėsi, tarnaujant įvairiems miesto poreikiams.

 

A. Oferlenderis buvo pasiturintis Klaipėdos pirklys, gyvenęs pereinamuoju laikotarpiu, kai miestas sparčiai plėtėsi ir stiprėjo. Jo, kaip ir kitų turtingų to meto pirklių, verslas buvo pagrįstas ne tik prekyba, bet ir nekilnojamojo turto valdymu bei nuoma. Pastatas Puodžių g. 11, buvo pastatytas kaip jo nuosavybė, tarnavusi dvejopam tikslui: reprezentuoti jo statusą mieste ir generuoti pajamas. Priekinėje pastato dalyje, tikėtina, buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o kieme – amatininkų dirbtuvės.

 

Konceptas įkurti „Amatininkų namus“ nebuvo unikali A. Oferlenderio idėja, o labiau tuo metu įprastas ir praktiškas verslo modelis. Turtingi pirkliai dažnai investuodavo į sklypus, kuriuose galėjo sutelkti amatininkus ir jų dirbtuves, tokiu būdu efektyviai valdydami gamybos ir prekybos grandinę. Tai leido kontroliuoti prekių kokybę, gamybos procesus ir tiesiogiai bendrauti su amatininkais, o taip pat užtikrino nuolatinį pajamų srautą iš patalpų nuomos. Būtent todėl, kad šiame pastate susijungė prekyba ir amatai, jis ir gavo Amatininkų namų vardą, kuris išliko iki šių dienų. Nors tikslios A. Oferlenderio biografijos detalės nežinomos, jo veikla puikiai iliustruoja to meto Klaipėdos pirklių verslumo dvasią ir indėlį į miesto ekonomikos augimą.

 

Pastatas išsiskiria savo klasicistine architektūra, kuri yra būdinga Klaipėdos senamiesčio stiliui. Tai dviejų aukštų plytų mūro statinys, pasižymintis santūria elegancija. Viena iš įdomiausių ir unikaliausių detalių – autentiškos ąžuolinės pagrindinės durys su raižytomis metalinėmis liūtų galvų rankenomis. Būtent šios detalės liudija apie pastato prabangą ir amatininkų meistriškumą. Viduje išliko sraigtiniai ąžuoliniai laiptai, kurie taip pat yra unikalus autentiškas elementas. Per pastarąsias rekonstrukcijas buvo stengiamasi išsaugoti kiekvieną istorinę detalę, kad pastatas neprarastų savo vertės ir pasakotų autentišką istoriją. Dėl savo unikalumo ir ilgaamžiškumo šis pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Cituoju iš uostas.lt: „XX a. pradžioje namų valdos savininku jau nurodomas stalių meistas Zabrovskis, čia turėjęs ir karstų parduotuvę. 1929 m. valdos savininkas - "Gemeinschaftsverein Elbing". 1935 m. savininkė yra "Preussische Gemeinschaft - Verein". 1939-aisiais namas jau priklausė Ligonių kasai, o pokariu jame įsikūrė Karinio jūrų laivyno dalinio ligoninė. 1942 m. adresų knygoje nurodyta savininkė "Christal. Gemeinschaft Memel" - Krikščioniškoji Klaipėdos bendruomenė. Taigi XX a. pirmojoje pusėje namas nuolat priklausė religinėms benduomenėms.“

Nuo pat įkūrimo, kaip turtingo pirklio namas, pastatas keitė savininkus ir funkcijas. Po gaisro jis buvo pritaikytas naujiems poreikiams, o vėlesniu laikotarpiu jame veikė įvairios administracinės ir viešosios įstaigos. Apie 2011 metus pastatas buvo rekonstruotas ir jame įsikūrė Dienos chirurgijos centras bei Psichikos sveikatos dienos stacionaras. Būtent tada, pritaikant pastatą medicinos paslaugoms, buvo suformuotas ir atsirado bendras pavadinimas „Puodžių klinika“. Šiandien šiame pastate sėkmingai suderinama sena architektūra su šiuolaikiniais medicinos poreikiais. Šiandien „Puodžių klinika“ yra puikus pavyzdys, kaip istorinį pastatą galima pritaikyti naujam gyvenimui, išsaugant jo vertę ir grožį.

 

Maištinga Siela

Klaipėda: namas (namo nuotraukos) Taikos prospektas, nr. 3 (Taikos prospekto istorija)

***

Remonto ir atnaujinimo projektų yra daug, tačiau konkretaus namo Taikos pr. 3, Klaipėda, pastatymo metai, remiantis „KurGyvenu.lt“ duomenimis, yra 1965 m.

2021 metais šis devynaukštis sovietinės statybos namas buvo apdovanotas kaip „Metų renovacijos projektas 2021“ už sėkmingą atnaujinimą ir modernizavimą.

***

Taikos prospektas yra viena pagrindinių ir ilgiausių Klaipėdos gatvių, turinti ilgą ir sudėtingą istoriją, atspindinčią paties miesto raidą. Ši arterija yra ne tik svarbus transporto koridorius, bet ir gyvas miesto urbanistikos, socialinių pokyčių ir ekonominės plėtros liudijimas.

Pokario atgimimas ir sovietmetis: Taikos prospekto gimimas

Nors Klaipėdos istorija siekia šimtmečius, Taikos prospekto, tokio, kokį jį pažįstame šiandien, ištakos glūsta po Antrojo pasaulinio karo. Smarkiai sugriauta Klaipėda sovietmečiu buvo atstatoma ir plečiama pagal naujus urbanistinius principus. Būtent tada, sovietmečiu, suformuotas Taikos prospektas tapo pagrindine magistrale, jungiančia pietinius miesto mikrorajonus su centru. Jis buvo projektuojamas kaip reprezentatyvi, plati gatvė, skirta intensyviam transportui ir naujosios, socialistinės architektūros statybai. Prie prospekto kilo tipiniai daugiabučiai namai, administraciniai pastatai, o tai nulėmė jo, kaip „miegamųjų rajonų“ ašies, funkcinę prigimtį. Sovietmečiu tai buvo gyvybės ir judėjimo kupina gatvė, su dideliais prekybos centrais („Vėtrungė“, „Minija“), kultūros įstaigomis ir visuomeninio transporto linijomis.

Nepriklausomybės atkūrimas ir kaita

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Taikos prospektas, kaip ir visas miestas, patyrė reikšmingų pokyčių. Sovietinio tipo prekybos centrus ir įstaigas pamažu keitė modernūs prekybos ir verslo centrai, atsirado naujų paslaugų įmonių, biurų pastatų. Prospektas išlaikė savo, kaip svarbios transporto arterijos, statusą, tačiau kartu tapo ir sparčiai besivystančios komercijos bei paslaugų centru. Per pastaruosius dešimtmečius buvo investuojama į prospekto infrastruktūros gerinimą – tvarkomos dangos, atnaujinamas apšvietimas, tobulinamas viešasis transportas. Nors daugelis sovietmečio pastatų išliko, dalis jų buvo renovuojami arba pritaikomi naujoms funkcijoms, taip įnešant naujų architektūrinių akcentų.

Šiandieninis Taikos prospektas: gyvybingas miesto veidas

Šiandien Taikos prospektas yra viena gyvybingiausių Klaipėdos gatvių, atliekanti daugybę funkcijų. Čia įsikūrę dideli prekybos centrai, kurie pritraukia ne tik Klaipėdos, bet ir aplinkinių rajonų gyventojus. Prospektas yra svarbus viešojo transporto maršrutas, kuriuo kursuoja autobusai ir troleibusai, jungiantys skirtingas miesto dalis. Be to, Taikos prospekte veikia įvairios įstaigos, mokyklos, medicinos centrai, todėl jis yra svarbus kasdienio miesto gyvenimo taškas. Prospektas taip pat atspindi Klaipėdos, kaip uostamiesčio, dinamiškumą ir nuolatinę kaitą, prisitaikymą prie šiuolaikinių poreikių. Jis yra gyvas liudijimas, kaip Klaipėda atgimė po karo, išaugo sovietmečiu ir sėkmingai integruojasi į XXI amžiaus Europos miestų erdvę.

Maištinga Siela