Aktualijos: Kelionė šiltnamio autobusu per miestą arba dujų kamera smegenims

Sveiki,

Važiuoju šiandien viešuoju autobusu. Per miestą. Mąstau, kad esu pomidoras, turintis galimybę skrieti su šiltnamiu ir dar žiūrėti per langą.

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bakterijos.

Važiuoju apie pusvalandį. Šnekėti nenoriu ir net neketinu, nes jaučiu, kaip nuskustus ūsus užrasoja šviežias sūrus prakaitas. Ne, nekalbėsiu. O jie vis lipa ir lipa į autobusą – girti, sumušti, dovkiantys, pasipurškę pigiais ir brangiais kvepalais, su verkiančiais ir klykiančiais vaikais, storos ir vos kvėpuojančios, perkarę ir išdžiūvę, arti saulės smūgio. O jie vis lipa ir lipa...

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bakterijos.

Negana to jie dar spokso. Į mane. Ir aš spoksau į juos. Kai pastebi, kad žiūriu per įžūliai, išsitraukia mobilųjį. Apsimeta tvarką reikalus, kad išvengtų pačių pradėtą akių karo. Maigo prakaituotais pirštais. O aš toks visas... pomidoras. Keiksnoju patyliukais lyg melsčiausi slaptai dievuliukui, na, kam man reikėjo į kito miesto galą, na, kam...

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bakterijos.

Jeigu numesčiau truputį svorio, galvoju toliau dardėdamas, gal taip neprakaituočiau. Gal ir nebekeiksnočiau. Na, kam šitaip kaip senis bambeklis. Pasaulis gražus. Vasara kaitri ir teisinga. Naktį pyla su perkūnija, dienomis nutūpti nebegalintys lėktuvai, nes jau „sutinęs“ metalas pernelyg nuo karščio išsiplėtęs. Galvoju, o kaip Meksikoje, kur ištisus metus toks karštis, kodėl dėl to nestringa skrydžių kontrolė? Gal ir stringa, tik naujienos iš Meksikos, deja, neatkeliauja dažnai, pernelyg Meksika nesvarbi, svarbiau, ką leptelėjo Donaldas Trumpas.

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bak... ai, ai, ai...

O jie vis lipa ir lipa... pilnas autobusas. Silkės karštame aliejuje. Prisimenate, kada lauko darbus nudirbus sėsdavote ant žolės – piknikas! Ir tėvukas šprotų atidarydavo. Būdavo per tašę toks sukaitęs aliejus ir žuvys karštos kaip mikrobangų krosnelėje pašildytos. Taip, jie vis liepa ir presuoja vienas kitą, skenuoja ir galvoja, kiek jie prakaituoja, kiek prakaituoja šalia esantis.

Karštis. Tvankuma. Prakaitas. Bak. Ter. Jos.

Išlipu parke. Šlapių marškinėlių konkursas. Paspjovus ant asfalto nugaruotų per dešimtį minučių. Ir kas čia tokio. Vasara gražuolė pakėlė suknelę... Tai yra kartelę ir pasirodė visu gražumu.

Bakterijos. Prakaitas. Tvankuma. Karštis.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Jūros šventė 2018, kruvinasis mėnulis (užtemimas) ir tvankuma

Sveiki,

Iš tikrųjų labai nemėgstu Jūros šventės. Metai iš metų kiurksau namuose ir niekur nelendu. Nebent vakarais, kai tvankumos prisisunkę namai prašosi gaivos. Tada pėdinu apie tvenkinį, stebiu grįžtančius autobusus, pilnus žmonių. Ir galvoju, kaip jie pailsi toje tvankumoje, toje vienas kitų žvilgsnyje, prisilietimuose, pasistumdymuose, koncertų aikštėse, o jei dar staiga į tualetą užsinori. Tiesiog ne poilsis, o chaosas, į kurį kasmet žmonės neria kaip į nuotykį ir jaučia pasitenkinimą. Prisiminiau vaikystėje karves, kurias pirmąkart išveda į pievą po ilgos žiemos. Nuostabus jausmas, o vasaros gilioje kaitroje jos tik tingiai persisotinusios guli kur paunksmėje. Ir kaskart galvoju, kaip gerai, kad manęs ten, Jūros šventėje, nėra ir kartu pykstu, kad galėčiau būti.

Naktį ėjome stebėti mėnulio užtemimo. XXI amžiuje paties didžiausio ir ilgiausio. YouTube transliavo tiesiogiai, bet joks kompiuteris neatstos, ką galima ir vėl pažiūrėti, o štai gyvai... Išeini, apsuki kvartalą ir supranti, kad iš vakarų atslinkę debesys paslėpė tą XXI amžiuje vmenąkart rodomą Lietuvai vaizdelį. Nė gramo mėnulio. Štai tau užtemimas. Ir likimo ironija – rytuose ir šiaurėje dangus plikutėlis, dar matosi gęstanti žara. Astrologai pasakytų, kad Lietuvai pasisekė, kad užtemimo nesimatė tiesiogiai, nes juk tai kartu ir sąmonės užtemimas, išbandymai, karmos atpirkimo metas ir kt.

Šiandien perskaičiau du įdomius faktus. Vienas iš jų apie rūkymą. Ten rašoma, kad nuo rūkimo sumažėja spenelių kraujagyslės ir jie gali tapti violetiniais, o vėliau dar ir susitraukti bei nuvysti. Įdomu, ar nors viena motina, rūkanti nuo devynerių su bernais, prarado nors vieną spenelį, ar šis faktas pernelyg iš piršto laužtas. O kitų kūno dalių kraujagyslės netampa violetinėmis?

Kitas faktas, apie kurį retsykiais vis pagalvodavau. Kas nutiktų, jeigu Žemė nustotų suktis aplink savo ašį. Regis, net buvo apie tai sukurtas veiksmo fantastinis filmas, tačiau to jie tikrai neparodė. Faktas sako, jei Žemė sustotų, kiekvienas iš mūsų būtų nublokštas 1200 kilometrų per valandą greičiu į Rytus, nes būtent tokiu greičiu sukasi mūsų planeta. Įsivaizduoju Putiną ir Trumpą skriejančius tokiu greičiu. Trumpo priklijuoti plaukai nebeatlaikytų, o ką jau kalbėti apie šlapimo pūslę... Nors gravitacinė jėga vargu ar leistų šitiek skrieti, kaip sako faktas.

O tvankuma iš Lietuvos nesitraukia. Nesinori nieko daryti ir dėl to kiek pikta ant savęs. Žinote, esu žmogus su pretenzijomis sau. Labai noriu veiksmo, kelionių, bet visko su saiku ir kai esu kaip įšaldyta žuvis tvankumoje ir negaliu, ir nenoriu judėti, imu dusti savo paties iškvepiamu oru.

Gerai nebent tie naktiniai pasivaikščiojimai po kvartalą, toli nuo tos beprotiškos Jūrų šventės, šurmulio, žmonių su savo įsitikinimais, požiūriais, alaus bokalais, klykiančiais vaikais.

Bet taip jau metai iš metų, kai karšta, norisi vėsumos, kai vėsu, sakom, kad vasara sušik*a. Ar tai ne pirmas požymis, kad reikia keistis?

Jūsų Maištinga Siela