Ledynmetis 3

Sveiki, brangieji! Eisiu iškart prie reikalo. Vakar teko matyti filmą „Ledynmetis 3“ ir tikrai likau sužavėtas. Gal dėl to, kad pirmą kartą šį filmą mačiau kino teatre, o ne per kompiuterio monitorių juk tai irgi iš dalies šiokį tokį poveikį. Na, kad ir kaip ten bebūtų filmas iš tikrųjų labai patiko. Gal dėl to, kad jaučiasi, jog ilgai brandintas ir kiekvienas juokelis subtiliai nugludintas, net iš tikrųjų šios dalies teko laukti nemažai laiko, kas nebūdinga tokiems filmams kaip „Pjūklas“, „Haris Poteris“ ir kiti, kurie gaminami labai greitai, O „Ledynmečio“ tęsinio laukėme beveik ketverius metus. Ėjau į šį filmą dubliuotą lietuviškai, nors siūlė originalo kalba ir net D3 formatu (per akinius) stebėti. Tai parodo, kaip kruopščiai šis filmas paruoštas. Dėl dubliavimo lietuviškai nuo pat nekėlė jokios abejonės, nes Vytautas Šapranauskas tai padarė nuostabiai! Įpinta daug lietuviškų juokelių, kurie verčia iš koto, neatsimenu, kad pastarosios dalys būtų nors kiek juokingesnės. Įpinti tikri Šapranausko „bajeriai“, kurių tikrai nėra anglų kalboje: „Pjoviau šieną per visą dieną...“, „Pasiimk tu savo bobą!“ ir panašiai. Siužetas man taip pat patiko, nei užtęstas, nei nuobodus, atvirkščiai, labai nuotaikingas ir linksmas. Kultiniu personažu jau tapusi mažakalbė voverė ir jos ąžuolo gilė susiduria su naujais sunkumais, nes kelią pastovi jauna žavi voverytė ir mūsų voveriukui tenka rinktas: gilė ar meilė? Šitoje vietoje kūrėjai tikrai nestokojo fantazijos ir humoro! Ledynmečio personažams: mamutui, mamutei, tinginiui Sidui, tigrui Diego ir žiurkėms tenka vėl susidurti su naujais nuotykiais. Bet viskas jaučiasi dar brandžiau, mamutai laukia savo šeimos pagausėjimo, Diego neranda dvasios ramybės, o tinginys Sidas susiranda ledo požemyje tikro dinozauro kiaušinius ir juos pradeda globoti, vadindamas save mama. Iš tikrųjų nepakartojama šmaikšti istorija, kurią siūlau pažiūrėti, kuriems patiko pirmosios dalys taip pat „Kun fu panda“, „La troškinys“ ir kiti šmaikštūs filmai. Sakau, vien taip kaip įgarsina Šapranauskas verta mažiausiai Oskaro! Tai tiek šiam karteliui.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Renata Šerelytė "Vardas tamsoje"

Sveiki, mielieji! Tikiuosi gyvenate gerai! Šiandien norėsiu Jums pristatyti Renatos Šerelytės knygą „Vardas tamsoje“, kurią nesenei baigiau skaityti. Tai iš tikrųjų unikalus kūrinys Lietuvos literatūros padangėje. Kaip žinau, lietuvių literatūra nėra popliari jaunimo tarpe; jie labiau renkasi užsienio lieratus arba užsienietiškus klasikus. O bereikalo. Kiek pats susidūriau su šiuolaikine lietuvių literatūra, kaip mat pakeičiau savo nuomonę. Renata Šerelytė nėra išimtis. Priešingai nei dauguma, kas manė, lietuvių literatūra man pasirodė kur kas intelektualesnė, nei verstinė ir populiarioji užsienietiškoji knygiena. Pamirškite Žemaites, Brisiaus galą ir visą kitą seniena, kuria verčia mus mokytis mokykloje, sutinku, kad reikia apie tai žinoti, bet nejaučia kažkodėl pamirštama šiuolaikinė literatūra ir jos autoriai. Viskas užsibaigia Vandos Junaitės „Stiklo šalimi“; pastarasis taip pat atrodo nuostabus kūrinys. Jurga Ivanauskaitė, Juozas Erlickas, Sigitas Parulskis, Laura Sintija Černiauskaitė ir ta pati Šerelytė yra dabartinės lieteratūros „žvaigždės“, būsimi ateities klasikai. Galiu galvą guldyti, kad po 10 metų, jie bus įtraukti į vadovėlius. Todėl ne veltuj ginu lietuvių literatūrą, kurią taip peikia šiuolaikiniai kritikai krapštydami savo juodas pamėlusias panages. R. Šerelytės „Vardas tamsoje“ pasirodė ne taip jau ir šviežiai – 2004 metais. Iš kart po triuškinamos Ivanauskaitės knygos „Placebas“. Keista, bet tarp šių kūrinių radau nemažai paralelių. Visų pima abijose knygose nemažai detektyvinių siužetinių vingių, panašus saldus ir per dantį traukiantis humoras, kuris beveik visiems šiuolaikiniams literatams ir yra būdingas. Iš tikrųjų prieš pusę metų skaičiau Šerelytės romaną „Mėlinbarzdžio vaikai“ (šis pats naujausias) ir tikrai mane pribloškė toks neregėtas ir drąsus talentas. Nors pasakojama apie sovietinius laikus (ko labai nemėgstu), bet knyga dvekė šiuolaikine pozicija. Knyga tikrai buvo įtraukianti ir nuostabi. „Vardas tamsoje“ tenka pripažinti yra „silpnesnis“ kūrinys, bet kartu unikalus. Tikriausiai ir labiausiai „kitoks“ nuo visų šios autorės kūrinių: „Žuvies darinėjimas“, „Balzamuotojas“, „Laukiniai mėnesiai“ ir „Ledynmečio žvaigždės“. Beje, ši rašytoja taip pat rašo ir ese, ir kritinius straipsnius, ir knygeles vaikams. Palankūs dauguma žanrų. Kritikai aišku peiliu subadė ir, mano akimis, per greitai pasmerkė šį kūrinį. Jame tikrai yra įdomių vietų, kurias norisi skaityti net iki apsilaižymo. Visa knygos fabula primena daugiasluoksnį pasakojimą, kada moters gyvenimas seka šiandienos vaga ir kaip jos gyvenimas vystėsi praeityje. Veiksmo vieta – policijos irštva, kurioje vyksta ne tik kasdieniniai vargai, bet ir intiguojančios, jokiu būdu ne banalios meilės istorijos. Ir vėlgi norisi man šį romaną lyginti su Jurgos „Placebu“, kuriuose dominuoja moterys ir katės. Iš tikrųjų tokie personažai mane teigiamai dirgina ir sužadina herojų simpatiją. Kiti personažai kaip antai: kunigas, moterirškė ugniniais plaukais, skiedanti apie ekstrasencines galias, paslaptingasis Mokytojas, Šarkienė su savo baru ir kiti. Veikėjai labai skirtingi, ryškūs, galbūt šiek tiek ir nerealūs, kas kabino kritikus, bet pripažįstu, kad velniškai simpatiški. Visi jie plakasi apie policijos nuovados gyvenimą. Galiausiai knyga taip įsivažiuoja, kad pabaigoje tampa fatališkai chaotiška, visi sapnai, jausmai, mintys ir vizijos susiplaka į vieną kokteilį ir gaunasi sunkiai suvokiama košalynė. Bet neabejoju, kad autorė būtent to ir siekė. „Vardą tamsoje“, vargu ar berasite knygyne, nes paskutinę aptikau Centrinėje Vilniaus knygyne. Tokio senumo leidiniai dažniausiai būna jau išgraibstyti, o dar tas intriguojantis ir drąsus viršelis, tikrai neleidžia likti abejingoms akims. Taigi, jei turėsite laiko ir pamatysite šią knygą, pasiimkite ir nepatigėkite perskaityti ir galbūt kažką naujo sužinoti ne tik apie save, bet ir pačią lietuvių šiuolaikinę lieteratūrą. Šiam karteliui tiek, sekmės Jums, milieji!

Jūsų Maištinga Siela.

P.S. Nuotraukos - darytos mano.

Kodėl Saulės užtemimai turėtų nedžiuginti?

Sveiki, milieji, kadangi pradėjau aną kartą ezoterinėmis temomis kalbėti, ta proga norėčiau viską ir pratęsti. Beje, sveikinimai mano geram ir mielam draugui Dariukui! Tegu devynioliktas gimtadienis būna labai geras ir atneša į tavo gyvenimą daug naujų ir gerų permainų, pats žinai kokių jų reikia. Šiandien pakalbėsiu apie rytoj – Liepos 22 dieną įvyksiantį Saulės užtemimą ir jo poveikį visai Žemės planetai. Šis Saulės užtemimas įvyks Lietuvos laiku 5:34 valandą ryto. Labai gerai, kad Lietuvoje šis užtemimas nebus matomas, todėl jo energetinis poveikis bus kur kas mažesnis. Užtemymas matysis mano mieluose kraštuose – Indijoje, Nepale ir šiaip visame Himalajų regijone. Kai buvau mažas iš tikrųjų labai laukdavau Saulės užtemimų, niekaip nepamiršiu, kaip dar būdami kaimo vaikai, pro suvirintojų akinius ar šiaip pro padegintą apdūmavusį stiklą stebėjome Lietuvoje matomą Saulės užtemimą. Labai norėjau, jog aptemptų dangus, kad savo akimis galėčiau išvysti dienos metu žvaigždes ir galbūt planetas. Tik paaugęs sužinojau, kokią įtaką turi Saulės užtemimai. Tuojau paaiškinsiu, kodėl jie yra neigiami. Metuose būna bent keletas Saulės užtemimų, tai dažniausiai įvyksta tada, kai dangumi keliaujantis mėnulis atsistoja tarp Žemės ir Saulės. Nuo mėnulio slenkantis šešėlis nebeduoda tiesioginių Saulės spindulių. Užtemimas trunka maždaug apie 3 valandas su visa jos įžanga ir pabaiga. Ir kas tada nutika? Mūsų akimis atrodo nieko ypatingo, bet iš tikrųjų kažkas vyksta. Saulė jau nuo senų senovės įkūnija mūsų sąmonę, kuri šildo, teikia sąmonės šviesos, stabilumą ir ramybę. Jos tiesioginis kontaktavimas su Žeme yra būtinas, todėl kitu atveju mūsų planetoje neliktų gyvybės. Bet kaip jau kalbėjau anoje temoje, kad kiekvienas daiktas turi savo biostruktūrą ir biolauką, kuris sąveikauja su mumis. O Jūs bent įsivaizduojate, kokią didžiulę jėgą turi mūsų Saulė? Ir staiga Mėnulis atsistoja į jos vietą ir jos teikiama pozityvi ne tik šviesa, bet ir šviesus sąmonės srautas staiga nutraukiamas. Žemėje tada vyksta tokie dalykai, kurie jau nebeįtakojimi blaivaus proto, bet dažniausiai mūsų elgesys pasiduoda emecijoms ir, kaip gaila, dažniausiai negatyviems. Trys dienos prieš užtemimą ir trys dienos po užtemimo iš tikrųjų jaučiame dažniausiai kažkokį vidinę nerimą, savigraužą, kad kažkas negerai, kažkur turiu lėkti, bėgti ir svarbaus padaryti, bet nė pats nežinau kodėl. Užtemimo metu padaugėja galimybė į mūsų planetai įsivelti į visokius kataklizmus. Niekaip nepamiršiu kaip vienu užtemimo metu pasaulis per akimirką neteko vieno šviesiausių pasaulio žmonių – popiežio Jono Pauliaus Antrojo. Cunamis Pietryčių Azijoje, kada 2004 metais per Kalėdas buvo nusinešta tūkstančiais gyvybių taip pat buvo įtakotas užtemimo. Galbūt tai tėra sutapimas, galbūt dabar čia iš pirto laužiu šias astrologines kalbas, bet pasaulio statistika liudija visai ką kitą. Per užtemimus daugiausia būna patiriama nesėkmių, stresų ir autoavarijų. Daug lengviau pasiduoti blogai nuotaikai, isterijei, norisi aiškintis, bilinėtis ir ginčytis, įrodinėti savo tiesas. Negana to, Užtemimas vyks beveik ant jaunaties slengsčio. Jaunatis, kaip žinia, yra galingas augimo momentas, ką į jį pasėsi, tą neši visą mėnesį. Visos mūsų mintys ir panašiai jaunaties metu nusivelka per visą mėnesį. Kadangi užtemimo tendencijos vyks ant jo slengsčio, dalis neigiamų dalyku nusidrieks per visą mėnesį. Ir vėlgi, tas nėra gerai nei visai Žemei, nei žmonėms, nei visai pasaulinei ekonominei padėčiai, kuri bando gelbėtis ir kapstytis. Šiuo metu ji gali dar labiau įklampinti, priimti ne tokius įstatymus, sprendimus, nors Lietuvai tas negalioja, nes ir be užtemimų priimami klaikiai nesąmoningi sprendimai. Kažkas juokavo, kad Lietuvoje – kiekvieną dieną būna užtemimai. Na, bent galime džiaugtis, kad Lietuvos žmonės ne visi buki ir išsirinko gerą prezidentę. O kad iš valdžios būtų ką nors tokio ryškaus pasirinkti, deja, iš avinų bandos karvių neišrinksi, liūto nepamelši, o šūdo nepaglostysi. Ką vis dėlto reikėtų daryti užtemimo momentu? Visgi geriausias būdas – neprarasti sveiko proto ir suvokti, jeigu kažkas negerai ir iš kažkur kyla desperatiškas nesveikas polinkis neigiamai daryti, jaustis ar šiaip kažkas kažkur kažkaip, svarbiausia yra sąmoningai suvokti, jog tai iš dalies Saulės užtemimo poveikis. Siūlau tada sau pasakyti, kad aš nepasiduodu šiam srautui, kad aš neprivalau būti savo neigiamų emocijų vergas, kad aš neprivalau įsivelti į konfliktus ir priiminėti ypač svarbius dalykus šiuo momentu. Na, aišku, jei tie sprendimai yra galimi nukelti, tai geriausia juos ir nukelti. Bent jau keletai dienų po užtemimo. Žinau, kad dauguma abiturientų, rytoj kaip tik gaus savo stojimų rezultatus, todėl nenusiminkite, jeigu kažkas kažkam nepavyko, kažkur įsivėlė klaida ar mūsų nepasiekia kažkokia informacija, būkime kantrūs ir išlaukiame geresnio momento. Viskas yra blogai, nenusiminkite, bus dar blogiau. Juokauju! Iš tikrųjų reikia galvoti pozityviai ir viskam nusiteikti su lengva lengva ironija. Taigi, visgi mūsų šaliai, kurioje užtemimas nebus matomas, šie visi dalykai palies kur kas mažiau. Taigi, visiems sėkmės, kantrybės, meilės ir sveikatos!

Jūsų Maišinga Siela.

Mandalos

Sveki, milieji, tikiuosi dar yra tokių, kurie lankosi čia ir paskaitinėja mano blogą. Taigi, šiandien norėčiau pakalbėti apie mandalas. Dauguma, jaučiu net nenutuokiate, kas per daiktas yra mandala, todėl savais žodžiais bandysiu tai nusakyti. Visų pirma, mandala – piešinys apskritime. Jų būna visokių visokiausių. Šis mandalų menas gimė rytuose ir iki šiol yra gan populiarus. Ypač budistinėje kultūroje, kuriame mandalos atlieka ypač sakralias apeigas. Mandala pradedama piešti nuo centro, visokiausiais ornamentais, tai galite pamatyti viršutinėse nuotraukose, jų būna pačių įvairiausių. Mandalų kūrėjai piešdami mandalas save išsigrynina, nes to paties vaizdo atkartojimas prilygsta meditacijai ir susikaupimui. Mandalos vis populeresnės ir vakaruose, pažįstų žmonių, kurias piešia. Net mūsų buvusi auklėtoja V.V. (nuo šiol ji bus taip minima) taip pat buvo apsirgsi šiuo menu ir kone vertė mus piešti. Pamenu, pačiam pavyko sukurti, mano manymu, neblogą mandalą iš ugnies ir vandens, tikriausiai tai turėjo atspindėti kartu ir mano susipriešinusią asmenybę, o gal platesnį požiūrį į kaikuriuos dalykus? Juokauju, nekeliu aš čia savęs į padanges, esu paprastas kaip ir bet kuris iš jūsų. Taigi, mandalos piešiamos ant visokiausių medžiagų: popieriaus, ant stiklo, sienų ir panašiai. Rytuose mandalos yra pilamos iš smėlio. Smėlis nudažomas įvairiais spalvų pigmentais ir po to pro neįtitikėtinai mažą šiaudelį pilamas į sudėtingą tibetietišką mandalinę schemą. Pats procesas užtrunka daug valandų, todėl per vieną dieną vargiai supilsi. Paččam teko Vilniuje matyti, kaip tibetiečiai kalba sakralias maldas ir kartu su nepaprastu susikaupimu pila smėlio mandalą. Iš šiaudelio byra po mažytes kruopelytes smėlio ir kiekvienas krūptelėjimas gali viską sugadinti. Supylus mandalą gaunasi neapsakomas grožis, prie jos dar kalbama keleta dienų maldas, o po to mandala būna sunaikinama, dažniausiai sudeginama, nors Lietuvoje tibetiečiai ją susėmė ir smėliuką supylė į Nėrį ar Vilnelę, jau ir nebepamenu gerai. Šiaip žiūrėjimas į mandalą jau harmonizuoja žmogaus bionergetiką ir keičia jo charakterį, daro jį ramesnį ir sakyčiau geresnį. Į išgrynantą maldomis mandalą galimą ilgai medituoti nieko nedarant, tiesiog akimis sekiojant mandalos ornamentus. Ir vėlgi, tokia mandala, kuri harmonizuoti mus, mūsų mintis ir bionergetiką, turi būti nupiešta nebetkaip, o su atsidavusiu, medituojančio ir mylinčio žmogaus. Jeigu mandala sukurta graži, bet ji daryta atmestinai, jos išskleista bioenergetika jus gali paveikti neigiamai. Iš pradžių galbūt jūs to net nepajusite, bet iš tikrųjų viskas kas supa mus turi sąlytį su mumis, kiekvienas daiktas, kad ir koks jis bebūtų turi savo biostruktūrą, kuri kontaktuoja su mūsų aura – biolauku. Tai jau yra patvirtinta net moksliškai ir daugelyje kultūrų jau suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas. Mūsų kiekvienas žodis gali atitinkamai paveikti kiekvieną daiktą, akimis galbūt tai nematoma, bet tai iš tikrųjų veikia. O jeigu nekenčiame ir veikiame blogu žodžiu, tai gali netgi pakenkti. Apie vieną tokį įrodymą aprašysiu plačiau kada nors kitą kartą. Taigi, mandalos iš tikrųjų turi ir savotišką gydomąją ir harmonizuojančią galią. http://www.dharma.lt/ jūs galite susirasti šių metų sukurtas mandalas Nijolės Valaitytės – Wolmer ir Raimondo Karecko, kurios hamonizuoja mus. Šios mandalos ypatingos, todėl, kad ši pora jas išmeditavo per savo specialias praktikas ir išgrynino per spalvas, todėl jas stebėdami mes taip pat galime išsigrininti, todėl kviečiu čia apsilankyti ir susirasti savo zodiako ženklo mandalą. Tinka stebėti ir kitas mandalas, jeigu tik jaučiate, jog turite tam polėkį. Ši pora per spalvą ir formą išreiškia šių metų mūsų zodiako ženklų vibracijas, kad padėtų geriau susiorentuoti kasdieniniame gyvenime. Galite būti skeptikais, galite tai neigti ir tiesiog nusispjauti, bet man tai iš tikrųjų veikia. Veikia ir kitiems, kurie tai tiki. Netgi svajoju po remontų pats atsisėsti ir sukurti savo mandalų ciklą ir kur nors surengti mažą parodėlę, bet pažiūrėsiu ar turėsiu tam polėkio. Taigi, milieji, šiam kartui tiek. Viso ko geriausio!

Visada Jūsų maištinga Siela

Asmenybės: Oskaras Vaildas

Taigi, mielieji, kaip ir žadėjau, kalbėsiu ne tik apie šalis, politiką ir kitus dalykus, bet stengsiuosi įdėti vieną kitą įdomią ir nusipeniusią asmenybę. Gal keista, kad sakau asmenybę, o ne žmogų, bet asmenybės mane visada labiau žavėjo. Šį kartą noriu pakabėti apie Oskarą Vaildą, žinomą airių rašytoją. Vis prisimenu savo literatūros pamokas, kada mūsų lietuvių mokytoja pasakojo apie šį ekscentrišką ir ryškią asmenybę. Pamenu kaip ji vaizdavo Oskarą įeinantį į studentų auditoriją po kaklu pasirišęs didelį žydrą kaspiną. Galbūt tai atrodo klouniška ir vaikiška, bet manau, kad Valdas tiesiog tokiu būdu maištavo prieš esamus steriotipus ir siaurą požiūrį į žmogų, vyrą ir savaime suprantama - meilę. Per tikybos pamokas, mūsų klebonėlis tik "cykiai" nutęsdavo sukandęs dantis, kad Vaildas buvo gėjus ir už tai kalėjo kalėjime. Nepaisant to, kad meilė vyrams sugriovė Vaildo gyvenimą, iki šiol jis vi dar laikomas literatūros išminties pažiba. O jo kūriniai vis dar skaitomi ir nagrinėjami, lyg jie būtų nūdienos aktualijos. Štai ką man pavyko rasti apie Oskarą Vaildą:

Oscar Fingal O'Flahertie Wills Wilde (1854 spalio 16 d.– 1900 lapkričio 30 d.) – airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Laikomas vienu žymiausių karalienės Viktorijos laikmečio dramaturgų. Jo vardą išgarsino pjesės, aforizmai, taip pat romanas „Doriano Grėjaus portretas“.

Oskaras Vaildas gimė 1854 metų spalio 16 d. Dubline chirurgo William Wilde ir Jane Francesca Elgee šeimoje. Motina kūrė eiles, pasirašydama pseudonimu Speranza, tėvas domėjosi archeologija ir tautosaka. Dublino Trejybės koledže 1871-1874 metais studijavo klasikinę literatūrą, vėliau gavo stipendiją studijoms Oksfordo universitete, kurį baigė su pagyrimu. 1884 metais vedė Constance Lloyd, su kuria susilaukė dviejų sūnų – Cyril (1885) ir Vyvyan (1886). 1891 metais Vaildas užmezgė romaną su markizo Queensberry sūnumi Alfred Douglas. Įsivėlęs į konfliktą su markizu Queensberry 1885 metais Oskaras Vaildas buvo apkaltintas „įvykdžius ypatingo nepadorumo veiksmus su kitais vyriškos lyties asmenimis“ ir nuteistas 2 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Tais pačiais metais buvo paskelbtas bankrutavusiu. Atlikęs bausmę pakeitė vardą į Sebastian Melmoth ir apsigyveno Prancūzijoje. Mirė 1900 metų lapkričio 30 d. Paryžiuje.

Ar toli pažengusi Lietuva? Lietuva ir Afrika

1. Afrikiečiai yra labai geri krepšininkai - lietuviai taip pat.2. Afrikiečiai migruoja į kitas šalis ir dirba sunkiausius darbus - lietuviai taip pat.3. Afrikoje daug žmonių gyvena ant skurdo ribos - lietuviai taip pat.4. Afrikoje vidutinis naudojamų automobilių amžius yra 12-15 metų - lietuvoje taip pat.5. Afrikiečių kalba yra nesuprantama daugumai kitų tautų atstovų - lietuvių kalba taip pat.6. Afrikoje nusikalstamumas yra labai didelis - Lietuvoje taip pat.7. Afrikiečiai yra nemėgstami kai kuriose šalyse - lietuviai taip pat.8. Afrikos politikai nevisai supranta kaip reikia valdyti šalį - lietuvių seimas taip pat.9. Afrikoje valdžia nerenkama, o pasirenkama iš vietinių artistų - lietuvoje taip pat.10. Afrikoje kelių kokybė apgailėtina - lietuvoje taip pat.11. Afrikiečiai turi legendą apie geležinį liūtą - lietuviai turi legenda apie geležinį vilką.12. Afrikoje pasitaikydavo kanibalizmo atvejų - lietuviai irgi mėgsta vienas kitą ėsti.

Haris Poteris ir Netikras Princas

Tagi, milieji, trumpai noriu jus supažindinti su lauktu filmu "Haris Poteris ir Netrikras princas", kurį kažkas jau laukė nevienerius metus. Prisipažinsiu, nesu didžiulis jo gerbėjęs, bet manęs paprašė, kad nors truputį aprašyčiau apie šį filmą. (Beje, visiems dėkui, kurie pastebėjote mano rašybos klaidas, sorry, kad kartais pritingiu jas taisytį, bet pasistengsiu rašyti įdėmiau). Liepos 17 į Lietuvą atkeliavo "Haris Poteris ir Netrikras princas". Filmas nauju sužetu nieko nenustebins, viskas kas toliau pagal J.K Rowling knygą. Žinau, kad daug kas yra įveikęs visas knygas, todėl tikrai išplėstai neverta pasakoti, kas vyks filme. Siužeto santraukėlė būtų tokia: Haris atostogauja pas Durslius. Ramybės neduoda sunkios mintys: mylimo krikštatėvio Sirijaus mirtis, žiaurus mūšis su Valdovu Voldemortu. Ir štai, sėdėdamas savo kambaryje, Haris nekantriai laukia apsilankant Hogvartso direktoriaus. Kodėl profesorius Dumbldoras kaip tik dabar nutarė jį aplankyti? Kokie neatidėliotini reikalai jį veja iki mokslo metų pradžios likus keletui savaičių?" Kai man buvo 15 metų, aš taip pat buvau susirgęs Hario Poterio manija. Net ir dabar turiu jo visas knygas. Keista, bet dabat man tai atrodo net šiek tiek banalu ir atgarsu tokio tipažo knygos. Bet kažkada jos dirgino ir plėtė mano fantaziją, todėl turėčiau būti dėkingas šiam personažui. Kažin ar kas nors pasaulyje be atsiras populeriasnis už Poterį. Kažkada jo vietą buvo užemusi Pepė Ilgakojinė, bet Haris ją nušlavė kone nuo žemės paviršiaus. Taigi, apie filmą. Tiesiog jau yra žmonių, kuriems teko matyti naujajį filmą, todėl parinkau jų komentarus, kad geriau sužinotumėt apie filmą iš pirmųjų lūpų. Komentarai:

Gita: filmas lb skyresi nuo kitu,puse knygos buvo ismesta,truko veiksmo pradzioje,o pabaigoje laidotuviu scena knygoje aprasyta buvo nepaprastai graziai,o cia viso to truko,arba kaip mokiniai kovoja su mirtiews valggytojais - to visai nebuvo,ir filme truko veiksmo dvi su biskiu valandos vien juokeliai,tai aisku grazu,bet pamirstama filmo- knygos esme.

Domukas: nusivyliau siuo filmu, galbut efektai ir neblogi taciau pats siuzetas na nzn paziurejau isejau is cinamono ir nieko nebeprisiminiau, per daug tu juokingu vietu ir pan. rezisieriai norejo padaryti visapusiskai geriausia filma kuriame ir efetu milijonai ir juokeliu daug ir nuotykiu ir taip toliau taciau ne viska jiems pavyko igyvendinti.

Kristina: Nesveikai laukiau sito filmo, na va ir sulaukiau. Jau visiskai nepanaseja i ta vaikiska isminties akmeni arba miela paslapciu kambari, Haris Poteris ir Netikras Princas tapo visai nevaikisku filmu, kai kuriose vietose net isgasdindavo, bet man nerealiai patiko! Efektai labai gerai atlikti, rezisieriai ir visa komanda tikrai pasistenge, kad priblokstu ziurovus. Ir aktoriai visi kokie isgrazeja. Neu zinoma kazkokia kritike, bet kaip man, paprastai ziurovei, viskas ziauriai patiko, dabar laukiu kol atsiras atsisiust! ;)

H: Knyga Milijona Kartu Geresne Ir Idomesne Kas Skaite Tas Supras Filme Daug Dalyku Isimta.

Tu: sudas, haris poteris sudas!!!

Anonimas: siaip tai filmas neblogas tik, kad romantikos per daug o kovu buvo per mazai.pabaigoje maniau kad bus ispudinga kova, bet nieko tokio nebuvo, mete pora uzkeikimu viens ant kito, pareke ir vsio.tikiuosi, kad paskutinioji dalys bus geresne.

Giedrius: Na man HP filmai iki 4 dalies ejo gerys. O nuo 4 vaziuoja atgal.

Polina: Labai geras filmas. Ir žiauriai linksmas. Labai džiaugiuosi, kad nepatingėjau nueiti į HP premjerą.

Ruta: pasirode gan ilgas;DDD taip norejosi viska sutraukti ir padaryti labaj gera, trumpa filma..eidama tikejausi daugiau kovu ir efektu, kuriu ten man lb truko..nu o siaip filmas visai nieko;]

Ugne: Na ka tik paziurejau. Seip neprikisi del dekoraciju, efektu, vaidybos, viskas puiku. Kas nepatiko, gal per daug scenu, jokio vientisumo, visas kinas sokinejimas nuo vieno prie kito ir jokiu paaiskinimu, pagindimo. Kad ir Vizliu namo uzpuolimas, nemaciau logikos...

Karolis: Filmas prasciausias is wisu Hario ekranizaciju. tikrai nusiwyliau. aktoriu waidyba man tikrai patiko, bet pati dalis pateikta kazhkaip nuobodziai. na, tikiuosi, kad paskutinis bus geresnis uzh si. o siaip Haris - Jega.:)

Lina: ech, man patiko. aišku, negaliu objektyviai vertinti, bet buvo viskas, ko man reikėjo. geri efektai, daugybė smagių vietų ir, žinoma, pati istorija. Rupertas Grintas kaip visad superinis, net Danielis sugebėjo papokštaut. su knyga lygint neverta, ekranizacija negali jai prilygt. fanai, eikit žiūrėt, o kitiems rekomenduoti nedrįstu, kiekvienam savo :)

Indrute: Šiandien buvau. Nerealus filmas. :> Spec. efektų tai tikrai nemažai. Vienoje vietoje net klyktelėjau. :D Buvo ir nemažai juokingų vietų. Bet ir įgarsintoja labai kietai tarė Netikro princo kerus priešams.:DDD

Kerėjimo ir burtų mokyklos mokiniai Haris Poteris, Hermiona Įkyrėlė ir Ronis Vizlis naujausiame filme beveik neturi laiko erotinėms fantazijoms. Visas jėgas tenka pašvęsti kovai su tamsiuoju Lordu Voldemortu ir jo bjauriaisiais sėbrais...
Tačiau paauglystės hormonų audrų taip lengvai neatsikratysi vienu burtų lazdelės mostelėjimu. Todėl lyginant su ankstesnėmis serijomis, šeštajame Hario Poterio filme žiūrovai išvys ne tik daugiau kraujo. Hogvartso burtų mokyklos užkampiuose bus daugiau glamonių ir aistringų bučinių. Tą visų pirma akcentuoja pasaulio spaudos komentatoriai po „Hario Poterio ir Netikro Princo“ premjeros Londone.
„Šeštasis ir tuo pačiu priešpaskutinysis Hario Poterio filmas yra romantiškesnis ir juokingesnis nei visi ankstesnieji”, – mano ir aktorė Emma Watson. O tuo tarpu pagrindinio vaidmens kūrėjas Daniel Radcliffe nebeturi jokių problemų su meilės scenomis priešais kamerą. Peržiūrinėdamas filmo epizodą, kuriame teko bučiuoti Ronio seserį Džinę, D. Radcliffe’as kuo ramiausiai pakomentavo: „Tai buvo dar viena eilinė scena. Kaip ir visos kitos”. Ką daryti Hario Poterio fanams, kuriems kadrai su bučiniais pasirodys pernelyg romantiški ir išskydę? Danielis juokais pataria: „Paprasčiausiai trumpam užmerkti akis”. Rupertui Grintui, mačiusiam visas bučinių scenas, pradžioje vaizdelis atrodė nei šiaip, nei taip, „bet vėliau viskas įsisiūbavo”.
Režisierius Davidas Yatesas sako, kad jam šeštasis Hario Poterio filmas buvo lūžio taškas: „Esminis pokytis – iki šiol dirbome su vaikais, dabar – jau su suaugusiais aktoriais.” Jam ši juosta atrodo brandesnė už ankstesnes. Ar filmas nepasirodys per niūrus vaikams? Režisieriaus požiūris: „Niekis. Jie mielu noru šiek tiek pakrūpčios”. Tiesą sakant, kino salėse pašiurps ne tik vaikučiai pabiručiai – spragėsius saujoje stipriau sugniauš ir dičkiai, kai, tarkim, Drakas Smirdžius spyriu į veidą Hariui sulaužys nosį. Arba kai vėliau Hario burtų lazdelės kerai tiek daug kartų sužeis tą patį Draką Smirdžių, kad nuo žaizdų jo balti marškiniai taps visiškai raudoni. Filmas rekomenduojamas žiūrovams nuo 12 metų... Vertinant grynai išoriškai, šeštoji Hario Poterio kino versija tarsi ir neskirta mokyklinio amžiaus jaunimui: 19-metis Danielis Radcliffe’as jau spėjo patekti į laikraščių pirmuosius puslapius po to, kai teatre vaidino visiškai nuogas. 20-metis Rupertas Grintas iš buvusio lieso raudonplaukio tapo tikra spinta – nors imk ir įdarbink apsauginiu. Į gatve praeinančią 19-metę Emmą Watson jau atsigrežia ir gerokai už ją vyresni vyrai. Aukštyn išstypusį Drako Smirdžiaus vaidmens kūrėją 21-erių Tomą Feltoną po poros metų galėtume nesunkiai įsivaizduoti kaip blogietį, besidaužantį Džeimso Bondo filmuose...
Dramatiškiausiose scenose režisierius atsisakė perdėto teatrališkumo ir žiūrovų nervų nusprendė nepertempti. Aišku viena: pabaigoje vienas svarbus veikėjas miršta...

Jūsų Maištinga Siela