Sveiki,
Tiesą sakant, į kino
teatrus vaikštau retai, nors dievinu kiną. Tai nutinka „Kino pavasarį“, kai
pasidarau kartą metuose kino puotą, o į komercinį kiną nueinu statistiškai
keturis-penkis kartus per metus, todėl kruopščiai atsirenku, jeigu nesiderinu
prie kitų, ką galėčiau pažiūrėti. Christopher Nolan naujasis netgi ne filmas,
visur įvardijamas kaip „šedevras“ „Diunkirkas“ (angl. Dunkirk) (2017) galiausiai įveikė S. Coppolos „Lemtingą pagundą“ ir
nusprendžiau jį pažiūrėti didelėje kino salėje. Mano kolega, sužinojęs, kad
filmas nebus komedija ar parodija, itin buvo rūškanas ir po seanso keikė ir ėdė
mane dar ilgai, kad niekada neleisiąs man rinktis jokio filmo.
Iš tikrųjų esu didelis
Ch. Nolano filmų gerbėjas ir kiekviena jo juosta išties palieka didžiojo ir
neblėstančio kino įspūdį – jis vienas didžiausių šių dienų didžiojo kino
kūrėjų, tai nulėmė mano pasirinkimą eiti į „Diunkerką“. Tiesa, nesu linkęs
simpatizuoti filmams apie karą, nes jų tiek jau matyta, kad tiesiog kaskart
pamatyti atskirą filmą apie išskirtinį herojų, ar karo fronto zoną, darosi
nebešviežia, nebent tai būtų išskirtiniai aktoriai ar režisieriai. Nors užskaičiau
spaudoje, kad filmas ne apie karą, tačiau tai netiesa – visas filmas vienas didelis
karas. Iš pradžių atsiduriama lyg eilinėje karo sumaištyje, tik istorija skyla
į tris laiko juostas, kas labai būdinga Ch. Nolano filmui, tačiau filme
neišvysite nei ypatingo herojaus, nei tokio aktoriaus, kuriam būtų suteikta
galimybė išreikšti savo „Oskaru“ kvepiantį vaidmenį. Visai nenuostabu, kadangi
Ch. Nolano filmai ne charakteriui skirti, o visuminiam laiko sąrangų peizažui –
jo filmai vienas didelis šokantis visatos chaosas, visuminė vienas nuo kito
priklausanti dermė – šis filmas ne išimtis. Tikėjausi išvysti charakteringą Tom
Hardy, tačiau jo veikėjas buvo vienas nuobodžiausių visumos dalių – amžinai sėdi
užkonservuotas lėktuve ir pyškina į velniai žino kurį lėktuvą iš nežinia kurios
laiko „juostos“.
Taigi karinė drama išties
intensyvi: daug vaizdų, įtaigi atmosfera, aštrių karinių situacijų, kurios
jaudina, todėl nenuostabu, kad tai karinis šedevras be didesnių didvyrių, nes
didvyriais tampa ištisas frontas, kitaip sakant, pati gyvybė, kitų dar
vadinama, baime kariauti. Intensyvumas ir atmosferinis, bet labiausiai žavi dėl
režisieriaus gebėjimo komponuoti įspūdį paliekančią pasakojimo struktūrinę
dalį. Nepaisant visko, man asmeniškai labiau įspūdį padarė filmas „Tarp žvaigždžių“
(2014) ir „Pradžia“ (2010), nei šis filmas, kadangi ten labiau nei „Diunkerke“
paliko neįmanomos tikrovės pavertimu kine įspūdį, nei šios bombos.
P. S. One Direction
žvaigždė Harry Styles atliko neblogą darbą ir pakankamai charizmatišką mini
vaidmenį. Ir visai jis nenuviliantis.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 94/100
IMDb: 8.5
Jūsų Maištinga Siela
